„Vienas svarbiausių mūsų veiklos prioritetų – ne tik patogus, bet ir saugus susisiekimas. Tam, kad būtų užtikrintas saugumas keliuose, išsaugotos gyvybės, diegiame įvairias kompleksines priemones: nuo inžinerinių saugos sprendimų iki šviečiamosios veiklos, nukreiptos į bendruomenes. Tuo pačiu nuosekliai didėja ir eismo saugos priemonėms skiriamų lėšų dalis. Vis tik vien mūsų pastangos, šaliai siekiant ambicingo tikslo – 0 žūčių keliuose – nepakankamos. Daugiausia saugumas kelyje priklauso nuo pačių vairuotojų sąmoningumo – pasirinkto saugaus greičio, atidaus vairavimo“, – AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime cituojamas generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) šiais metais planuoja įrengti 60 km pėsčiųjų dviračių takų, rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 km tvorų, saugančių eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, ir 95 km apsauginių kelio atitvarų. Taip pat iš šių lėšų įrengiami greičio mažinimo kalneliai, salelės, miesto vartai, greičio matuokliai ir kt. Kai kurios eismo saugos priemonės įrengiamos kartu su įgyvendinamais atskirų kelių ruožų rekonstravimo, kapitalinio remonto ar paprastojo remonto projektais.

LAKD atkreipia dėmesį, kad inžinerinės eismo saugos priemonės diegiamos visų pirma įvertinus žūčių ar sužeidimų keliuose statistiką, incidentų keliuose pobūdį, išanalizavus kiekvienos priemonės efektyvumą.

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų I pusmetį šalies keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Greitis išlieka dominuojančia tragiškų įvykių keliuose priežastimi, o greičio matuokliai – viena efektyviausių priemonių, drausminančių vairuotojus ir tuo pačiu formuojančių saugaus vairavimo įpročius.

Inžinerinės saugaus eismo priemonės įgyvendinamos pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos interneto svetainėje skelbiamą prioritetinę eilę bei joms skiriamą finansavimą. Šios priemonės finansuojamos iš Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) bei ES lėšų.

LAKD primena, kad didžioji investicijų dalis nukreipiama į kelių būklę. 2023 m. kelių plėtrai ir priežiūrai numatoma skirti apie 750 mln. eurų. Tai didžiausia keliams skiriama suma per pastaruosius keletą metų. 2022 m. investicijų keliams suma siekė kiek daugiau nei 536 mln. eurų.