Savivaldybės galės pačios gaminti elektrą: energetikos bendrijoms – milijoninis finansavimas ir lengvatinės paskolos
2026-07-09 15:57
Savivaldybės Lietuvoje vis aktyviau naudojasi galimybe steigti energetikos bendrijas, kurios tampa vienu iš būdų mažinti energetinį nepriteklių, stiprinti vietos energetinę nepriklausomybę ir mažinti viešojo sektoriaus išlaidas elektros energijai. Šiai iniciatyvai skirta beveik 193 mln. eurų valstybės biudžeto ir kitų viešųjų lėšų, o projektų įgyvendinimą administruoja ILTE.

Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.
Minimos įmonės
ILTE, UAB
Energetikos bendrijoms – beveik 193 mln. eurų finansavimas
Energetikos ministerijos inicijuota priemonė skirta saulės ir (ar) vėjo elektrinių statybai arba jau pastatytų elektrinių įsigijimui. Projektų finansavimui numatyta 192,64 mln. eurų valstybės biudžeto ir kitų viešųjų lėšų.
Finansavimo priemonę administruoja ILTE. Savivaldybių įsteigtoms energetikos bendrijoms siūlomas mišrus finansavimo modelis – iki 50 proc. projekto vertės sudaranti dotacija bei lengvatinė paskola su fiksuota iki 2 proc. palūkanų norma 15 metų laikotarpiui.
Pagal priemonės sąlygas ne mažiau kaip 20 proc. elektrinės galios turi būti skiriama socialinę paramą gaunantiems savivaldybės gyventojams. Likusi pagamintos energijos dalis būtų naudojama savivaldybių įstaigų ir įmonių elektros poreikiams.
„Šios priemonės sąlygų patobulinimai 2025 m. rugsėjį davė konkretų efektą – šiuo metu matome išaugusį savivaldybių susidomėjimą. Energetikos bendrijos dabar tampa socialinės atsakomybės instrumentu ir finansiškai racionaliu sprendimu, leidžiančiu savivaldybėms pačioms kurti ir valdyti energijos išteklius. Kuo daugiau tokių projektų bus įgyvendinta, tuo stipresnė bus Lietuvos energetinė nepriklausomybė“, – sako laikinai einantis energetikos ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas.
Pakeistos sąlygos paskatino savivaldybių aktyvumą
Kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas 2024 m. balandžio 9 dieną. Iš pradžių savivaldybių susidomėjimas buvo nedidelis, tačiau situacija pasikeitė 2025 m. lapkritį pakoregavus priemonės sąlygas.
Tuomet socialiai pažeidžiamiems gyventojams privaloma skirti elektrinės dalis sumažinta nuo 30 iki 20 proc., o paskolų palūkanų norma sumažinta nuo 3 iki 2 proc.
Pasak Energetikos ministerijos, lankstesnės sąlygos paskatino daugiau savivaldybių įvertinti galimybes steigti energetikos bendrijas ir investuoti į vietinę atsinaujinančios energijos gamybą.
Būsimoms energetikos bendrijoms taip pat suteikiama nemokama konsultacinė ir techninė pagalba. Specialistai padeda rengti paraiškas, verslo planus, pirkimų dokumentus, gauti reikalingus leidimus bei ieškoti tinkamų sklypų elektrinių projektams.
Pirmieji projektai jau įgyvendinami Rokiškyje ir Šiauliuose
Šiuo metu priemonės reikalavimus atitinkančias būsimas energetikos bendrijas yra įsteigusios 14 savivaldybių. Pirmieji finansavimą jau gavo Rokiškio rajono ir Šiaulių miesto savivaldybių projektai.
Į šiuos projektus investuojama 19,55 mln. eurų. Juos įgyvendinus bus sukurta 24,8 MW atsinaujinančios energijos gamybos pajėgumų.
Dar viena savivaldybė – Vilniaus rajono – pateikė paraišką investicijoms į 15 MW galios saulės elektrinę.
Tuo metu Tauragės, Biržų, Ignalinos, Visagino, Kupiškio, Jonavos, Druskininkų, Kauno rajono ir Švenčionių savivaldybėms jau teikiama techninė pagalba – rengiami verslo planai ir paraiškos investicijoms.
Kitos savivaldybės taip pat vertina poreikius, rengia dokumentus tarybų sprendimams ir svarsto energetikos bendrijų steigimo galimybes.
Saulės ir vėjo elektrinės naudą savivaldybės pajus nuo 2027 metų
Prognozuojama, kad savivaldybių įsteigtų energetikos bendrijų valdomos saulės ir vėjo elektrinės bus pastatytos ir realią naudą gyventojams bei viešajam sektoriui pradės teikti 2027 metais ir vėliau.
Tokie projektai leis savivaldybėms sumažinti elektros energijos sąnaudas, didinti energetinį savarankiškumą ir efektyviau panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius.
Energetikos bendrijos taip pat taps papildomu socialinės politikos įrankiu – dalis pagamintos elektros energijos bus skiriama gyventojams, patiriantiems energetinį nepriteklių.
Investicijos į vietinę žaliosios energijos gamybą prisidės prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų ir padės savivaldybėms aktyviau dalyvauti šalies energetikos transformacijoje.
Infrastruktūra
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje – didžiausias itin greito elektromobilių įkrovimo parkas: vienu metu krausis 20 automobilių
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...










































































| www.julija.eu