Įstatyme aiškiai nustatyti reikalavimai, praneša Aplinkos ministerija, kuriuos turi atitikti įmonė, siekianti gauti kremavimo veiklos licenciją. Įmonės įranga turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus, kuriuos nustato aplinkos ministras, patalpos – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Kremavimo veiklą vykdanti įmonė privalo turėti leidimą – higienos pasą.

Atsisakyta nuostatų dėl kremavimo veiklos licencijos dublikato išdavimo, nes popierinė licencija nebebus išduodama. Kai kremavimo įmonė norės vykdyti kremavimo veiklą kitoje veiklos vykdymo vietoje, ji privalės kreiptis dėl kremavimo veiklos licencijos keitimo.

Taip pat apibrėžta „ekshumavimo“ sąvoka ir nustatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami jo sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), jei jų nėra – artimų giminaičių prašymu.

Jeigu jų nėra, siekiant išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu. Tokiu atveju reikia turėti Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą leidimą ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse. Šio leidimo nereikia ekshumuojant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą, ir perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, kadangi nekyla grėsmė visuomenės sveikatai, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.

Numatyta, kad savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikiamos neatlygintinai. Toks reglamentavimas pašalina įstatymo spragas, kai neaišku ar savivaldybės gali imti mokestį už kolumbariumo nišos skyrimą. Šiuo metu daugelis savivaldybių yra nustatę mokestį už kolumbariumo nišos suteikimą. Jis svyruoja nuo 300 eurų Šiaulių rajono savivaldybėje iki 1,5 tūkst. eurų Kėdainių rajono savivaldybėje.

Dar vienas pakeitimas, kuris leis lengviau pasiekti už kapaviečių priežiūrą atsakingus asmenis – kapinių prižiūrėtojų sąraše turės būti įrašytas ir jų elektroninis paštas.

Be to, terminas – 2017 m. sausio 1 d., iki kurio savivaldybės privalėjo kapinių žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pratęstas iki 2028 m. sausio 1 d. Atsižvelgta į tai, kad savivaldybės įregistravimo nespėjo laiku atlikti dėl lėšų, žmogiškųjų išteklių trūkumo ir kitų priežasčių.

Taip pat buvo priimtas Seimo narių inicijuotas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimas, sudarantis galimybę leisti kremuotus žmogaus palaikus išbarstyti ne arčiau kaip 5 km nuo kranto Baltijos jūroje, upėse, išskyrus urbanizuotas teritorijas ir paplūdimius.