Skaičiuojama, kad naujos statybos butuose sąskaitos už šildymą vasarį mažės apie 17 Eur, renovuotuose senos statybos namuose – apie 22 Eur, o nerenovuotuose – apie 33 Eur (be PVM).

VERT vertinimu, 60 kv. m ploto naujos statybos bute su individualiu šildymo reguliavimu ir apskaita vidutinė vasario sąskaita gali siekti apie 71 Eur be PVM (sausį – apie 88 Eur). Tokio pat dydžio renovuotame senos statybos name ji sudarys apie 117 Eur (sausį – apie 139 Eur), o nerenovuotame – apie 193 Eur (sausį – apie 229 Eur).

Kaip pažymi VERT narys Matas Taparauskas, nors vasaris, kaip ir sausis, buvo neįprastai šaltas, trumpesnis mėnuo ir mėnesio pabaigoje pasitraukęs arktinis speigas lėmė, kad pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau šilumos energijos nei sausį. Įvertinus didesnę kilovatvalandės kainą, galutinės sąskaitos vis tiek bus iki penktadalio mažesnės.

Šio sezono sąskaitos – didesnės nei pernai

Nepaisant vasario sumažėjimo, antroje šildymo sezono pusėje gyventojų išlaidos išlieka didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Esminis veiksnys – žemesnė oro temperatūra, didinanti šilumos poreikį pastatuose ir bendrą suvartojimą. Net ir nedaug kintant pačiai šilumos kainai už kilovatvalandę, bendros išlaidos auga dėl didesnio energijos kiekio.

Papildomą įtaką šio sezono sąskaitoms turėjo ir PVM lengvatos centralizuotam šildymui panaikinimas. Vietoje anksčiau taikyto 9 proc. tarifo nuo metų pradžios taikomas 21 proc. PVM, kuris tiesiogiai padidino galutinę vartotojų mokamą sumą.

Vertinant kainų lygį platesniame kontekste, 2025–2026 m. šildymo sezono spalio–kovo mėn. vidutinė šilumos kaina siekia 7,78 ct/kWh, kai tuo pačiu 2024–2025 m. laikotarpiu ji buvo 7,53 ct/kWh. Metinis augimas sudaro kiek daugiau nei 3 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje kainų dinamika išlieka nuosaiki.

Kovo mėnesį – 5,6 proc. kainų augimas

Kovą vidutinė svertinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,87 ct/kWh be PVM ir, palyginti su vasariu, padidėjo apie 5,6 proc. Nors įprastai artėjant sezono pabaigai kainos stabilizuojasi ar mažėja, šiemet fiksuojamas nedidelis augimas. Vis dėlto jis nelaikomas sisteminiu šuoliu – pokytį daugiausia lėmė kuro kainų svyravimai ir šilumos tiekėjų taikyta kuro pirkimo strategija.

• Mažiausios kainos kovą fiksuojamos Utenoje (5,97 ct/kWh), Šiauliuose (6,36 ct/kWh) ir Tauragėje (6,50 ct/kWh).
• Didžiausios taikomos UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ (13,11 ct/kWh), UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ (12,72 ct/kWh) ir UAB „Lazdijų šiluma“ (12,80 ct/kWh) aptarnaujamiems vartotojams.

Didžiuosiuose miestuose dinamika skyrėsi:

• Vilniuje kaina padidėjo kiek daugiau nei 5 proc. – iki 8,75 ct/kWh,
• Klaipėdoje augo beveik 15 proc. – iki 8,07 ct/kWh,
• Panevėžyje – beveik 13 proc. iki 8,20 ct/kWh,
• Kaune išliko stabili ir siekia 9,81 ct/kWh.
• Šiauliuose kaina sumažėjo kiek daugiau nei 1 proc.

Biokuro kainų svyravimai – pagrindinis veiksnys

Pagrindinis kovo mėnesio kainų augimo veiksnys – kuro kainų pokyčiai rinkoje, tiesiogiai lemiantys šilumos gamybos savikainą bei iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos kainą. Ilgalaikiais kontraktais nepadengta kuro dalis buvo įsigyjama rinkoje už aukštesnę sezoninę kainą.

Vasario pradžioje medienos skiedrų trumpalaikių sandorių kainos viršijo 40 Eur/MWh ribą, tačiau antroje mėnesio pusėje pradėjo mažėti. Tiekėjai, turėję didesnę ilgalaikių sutarčių dalį ar diversifikuotą kuro struktūrą, kainų svyravimus amortizavo efektyviau, todėl jų taikomos kainos išliko stabilesnės arba net mažėjo.

Reguliuotojo vertinimu, biokuro rinkos pokyčiai ir toliau išlieka reikšmingu kainodaros veiksniu. Kovo mėnesį vidutinė biokuro kaina siekia apie 27 Eur/MWh, o bendras apsirūpinimas biokuru šį sezoną sudaro beveik 99 proc. Prognozuojama, kad viso šildymo sezono vidutinė biokuro kaina sieks 25,61 Eur/MWh – tai 18,35 proc. daugiau nei praėjusį sezoną.

Šilumos kainų skirtumai tarp savivaldybių išlieka reikšmingi, tačiau juos lemia ne vien tiekėjų efektyvumas. Įtakos turi centralizuotos šilumos tiekimo sistemos mastas, vartotojų tankis, realizuojamas šilumos kiekis, gamybos šaltinių struktūra, tinklų ilgis ir investicijų apimtis. Todėl vertinant kainas būtina atsižvelgti į vietos infrastruktūros ir rinkos specifiką, o ne vien į galutinį tarifą.