„Ne visi žmonės mėgsta bendrauti, ypač intravertai, kokie neretai būna informacinių technologijų specialistai, inžinieriai ar tiesiog jaunimas, kurie mieliau domisi ir naudojasi technologijomis. Tokie žmonės noriau pirktų iš robotų ar aukotų jiems, o ne žmonėms. Pavyzdžiui, Vilniuje savo robotą išbandėme kartu su „Rotary“ klubu – robotas surinko apie 3,5 karto daugiau labdaros lėšų negu žmonių komanda. Žinoma, tam įtakos gali turėti ir naujumo veiksnys – robotai yra naujas, dėmesį pritraukiantis dalykas“, – SEB išplatintame pranešime cituojamas „MIO Robots“ vadovas Roman Drokov.

Atrodytų, kas bendro tarp robotikos ir finansų, tačiau robotams parduodant ar renkant paramą reikalingas atsiskaitymas, todėl šių sektorių bendradarbiavimas yra svarbus kuriant inovatyvias paslaugas vartotojams. Robotų naudojimas yra labai svarbus daugeliui sektorių, taip pat  bankus, nes atlaisvina intelektualių žmonių rankas nuo rutininio darbo.

„Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad 35 proc. darbo vietų Jungtinėje Karalystėje bus automatizuotos per ateinančius 20 metų. Taip bus sukurtos naujos darbo vietos ir kitos profesijos, apie kurias šiandien dar nesame nieko girdėję. Pavyzdžiui, tikėtina, kad bankai ateityje kurs specializuotas paslaugas, skirtas autonominiams robotams“, – sako SEB Inovacijų centro vadovas Andrius Bolšaitis.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) duomenimis, kol kas Lietuvos įmonės neturi daug robotų, mūsų šalyse 10-iai tūkst. darbuotojų tenka vos penki robotai, kai pasaulinis vidurkis yra 85 robotai 10-iai tūkst. darbuotojų.

Robotai gatvėje – dar ne šiandien

„MIO Robots“ vadovas teigia, kad įsivaizduojama ateitis, kai žmogus perka gatvėje iš roboto, dar neatėjo, nors ir yra visai čia pat.

Robotai galėtų padėti žmonėms gauti norimus produktus akimirksniu, pavyzdžiui, vandens ištroškus parke. Žmonėms nereikėtų nutraukti norimos veiklos ar gaišti laiko laukiant pristatymo. Tai būtų tokia pat revoliucija kaip išmanieji telefonai, suteikę galimybę mums gauti reikiamą informaciją ar susisiekti su reikiamu žmogumi akimirksniu.

„Vis tik šiandien įmonės mus samdo labiau rinkodarai ir renginiams, kad padėtume atkreipti žmonių dėmesį į jas ar į jų produktus“, – sako R. Drokov.

Daug galimybių užsidirbti

Pasak R. Drokov, robotų naudojimo parduodant ar renkant aukas galimybės yra didžiulės.

„Per metus prekių iš pardavimo automatų nuperkama už 36 mlrd. dolerių. Jei mūsų robotai gali parduoti 4–10 kartų daugiau, nesudėtinga apskaičiuoti, kad galima papildomai gauti iki 144–360 mlrd. JAV dolerių pajamų. O šalyse, kur yra susiformavusi aukojimo kultūra, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, robotai labdarai galėtų surinkti kur kas didesnes sumas, nei surenkama dabar. Tai būtų patogiau ir labdaros organizacijoms, ir aukojantiems žmonėms“, – teigia „MIO Robots“ vadovas. Skaičiuojama, kad UNICEF per metus surenka apie 25 mlrd. JAV dolerių. Vien Jungtinėje Karalystėje labdaros organizacijos surenka apie 44 mrld. svarų sterlingų.

Nuo siuntų pristatymo naudojant dronus iki robotų pardavėjų

Robotų idėją Lietuvos startuolis ėmė rutulioti prieš keletą metų. Tiesa, pirmiausia inovatoriai plėtojo sumanymą panaudoti dronus pristatant siuntas. Netgi buvo sukurtas drono prototipas ir programinė įranga, valdanti droną. Tačiau kūrėjai susidūrė su teisiniais, technologiniais sunkumais, pavyzdžiui, dronas negali išlaikyti tam tikro svorio ilgesnį laiką ore, taip pat atsižvelgė į tai, kad žmonės nepasitiki dronais, mat niekas nenori, kad dronai skraidytų virš jų galvų. Tuomet R. Drokov su kolega ėmė vystyti idėją siuntas pristatyti žeme robotų pagalba. Šia idėja susidomėjo siuntų bendrovė DHL, finansavusi roboto prototipo kūrimą ir rinkodaros kampaniją. Tačiau startuoliui dalyvavus stipriuose Suomijos ir Izraelio verslo akceleratoriuose („Startup Sauna“ ir „Capsula Smart Mobility“), ėmė aiškėti, kad siuntų pristatymas naudojant robotus nebūtų itin pelningas verslas.

„Verslo akceleratoriuose sutikome išties profesionalių, patyrusių mentorių, verslo angelų, investuotojų. Juos sužavėjo mūsų idėja, tačiau jie patarė mums ieškoti geresnių būdų, kaip pritaikyti robotus. Taip įvyko mūsų verslo modelio posūkis – ėmėme kurti robotus, parduodančius prekes“, – pasakoja „MIO Robots“ vadovas.

Veiklos šuolį startuoliui pavyko pasiekti patekus į pasaulyje pirmaujančio akceleratorių programų tinklo „Techstars“, investavusio ir į „Uber“ ankstyvajame etape, programą Vokietijoje. Į šią programą „MIO Robots“ pateko iš trečio karto, tačiau jau netrukus „Techstars“ kartu su vokiečių bendrove „Metro Retail Group“ investavo į Lietuvos startuolį. Su šia investicija ir mentoriais „MIO Robots“ galėjo kur kas daugiau nuveikti – sukūrė pažangesnį robotą ir rado pirmąjį klientą – Olandijos „Heineken“ ir netrukus pradėjo dirbti su Šveicarijos geležinkelių bendrove. Lietuvoje mentoriumi tapo SEB Inovacijų centras. Įmonė ėmė įgyvendinti vis daugiau projektų su įvairiais klientais ir Lietuvoje, ir visoje Europoje. Nemažai „MIO Robots“ klientų yra iš Šveicarijos, įmonė siekia patekti į Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Švedijos rinkas.

„MIO Robots“ komanda – įvairialypė, nuo studentų iki brandaus amžiaus žmonių. Čia dirba ir lietuviai, ir užsieniečiai mechatronikos, programavimo specialistai, inžinieriai ir kiti specialistai. Pagrindinė komanda dirba Lietuvoje, įmonė turi patarėjų Vokietijoje, Izraelyje. „MIO Robots“ yra pelniusi geriausio startuolio apdovanojimą iš Amerikos prekybos rūmų.