Kodėl kaista įkroviklis?

Daugelis įkraunamų prietaisų turi ličio jonų baterijas, kurios nėra amžinos. Vidutinė baterijos tarnavimo trukmė – apie 5 metai, ji gali būti ilgesnė priklausomai nuo gamintojo, kaip intensyviai prietaisas naudojamas ir kaip dažnai baterija įkraunama. Dažnai įkrovimo metu baterija kaista, nes jos viduje vyksta plika akimi nematomi cheminiai procesai.

„Įkrovimo metu krūvį įgyja baterijos elektrodai anodas ir katodas. Iškrovimo (arba naudojimo) metu vyksta atvirkštinis procesas – anodo ir katodo krūviai mažėja ir dėl to matome, kad liko mažiau baterijos talpos. Ličio jonų baterijos katode kobalto oksidas jungiasi su ličio jonais ir elektronais bei sudaro ličio kobalto oksidą, o anode – ličio karbidas skyla į anglį, ličio jonus ir elektronus. Egzoterminių cheminių reakcijų metu išsiskiria šiluma, todėl baterijos kartais gali kaisti. Tam, kad jų išskiriama šiluma nekeltų pavojaus, prietaisai turi įvairias integruotas apsaugas: telefonai laikinai stabdo krovimą pasiekus tam tikrą temperatūrą, elektromobiliai turi baterijų temperatūros stebėjimo ir vėsinimo funkcijas ir pan. Taip pat reikia nepamiršti, kad kraunant baterijas, srovė teka ir per kitas grandinės dalis (kabelius, kištukinius lizdus). Jose taip pat išsiskiria šiluma, todėl įkrovimo metu temperatūra ten taip pat gali pavojingai pakilti. Nuo laidų perkaitimo ir gaisro namus gali apsaugoti automatiniai jungikliai, kurie atsiradus gedimui, atjungia elektros grandinę“, – paaiškina pranešime cituojamas Arnoldas Minelga, tarptautinės energijos valdymo kompanijos „Schneider Electric“ inžinierius.

„Schneider Electric“ nuotr.

Didesnį gaisrų pavojų kelia senos, pažeistos baterijos, be to, svarbu atsiminti, kad visos baterijos yra jautrios karščiui, todėl bet kokį įkraunamą prietaisą reikėtų laikyti kuo toliau nuo šilumos šaltinio, pavyzdžiui, radiatorių ar saulėkaitos. Įkrovimo metu baterijai reikalinga gera oro cirkuliacija, tad įkraunamų prietaisų (kompiuterių, telefonų) nerekomenduojama palikti ant minkštų baldų, lovose.

Paprastai bet kokį elektrinį prietaisą jungiame įkrauti į tinklą, net nesusimąstydami, ar tai saugu. Ekspertai įspėja, kad kai kuriais atvejais to daryti jokiu būdu negalima.

„Prieš įkraunant bet kokį elektros prietaisą, pirmiausia reikėtų patikrinti, ar turimas kroviklis jam tinka. Jei kroviklį įsigijote atskirai, tuomet reikėtų patikrinti prietaiso gamintojo dokumentaciją ir laikytis joje pateiktų rekomendacijų. Po to rekomenduočiau patikrinti, ar kroviklis su prietaisu tinkami jūsų elektros instaliacijai, t.y. kokie kroviklio, jungiamo į jūsų elektros tinklą, parametrai. Verta patikrinti, kokia yra kroviklio įėjimo vardinė įtampa, nes prietaisai, skirti ne Europos rinkai gali netikti mūsų įprastiniam 230V tinklui. Kalbant apie srovę, dauguma lizdų buityje yra skirti iki 10A ilgalaikei arba iki 16A trumpalaikei srovei, todėl verta įsitikinti, kad neviršysite šių ribų. Mažo galingumo prietaisams (telefonams, planšetėms, nešiojamiems kompiuteriams ir pan.) paprastai tai nebūna problema, bet galingesni (įrankiai, elektromobiliai, žoliapjovės ir pan.) gali viršyti turimas galimybes. Jei prietaisas yra galingesnis nei leistina galia konkrečioje vietoje, tuomet jungti jo į lizdą negalima – reikia pasikviesti elektriką, kad jis įrengtų galingesnį lizdą“, – paaiškina Arnoldas Minelga, tarptautinės energijos valdymo kompanijos „Schneider Electric“ inžinierius.

Ar saugu palikti į tinklą įjungtą įkraunamą prietaisą nakčiai, ar išėjus į darbą?

Nors tvarkingi prietaisai ar telefonų, kompiuterių įkrovikliai palikti kištukiniuose lizduose grėsmės nekelia, specialistai pataria geriau juos laikyti išjungtus iš tinklo.

„Gaisro pavojų gali sukelti paties kroviklio ar besikraunančio prietaiso gedimas – būta ne vieno atvejo, kai užsidegė be priežiūros paliktas kompiuterio ar telefono kroviklis. Visgi tai buvo vienetiniai atvejai – šiuolaikiniai sertifikuoti prietaisai atjungia krovimą prietaisui įsikrovus ar jam įkaitus. Be to, ne visus prietaisus ir galime išjungti – pvz., žoliapjovės ar robotai kraunasi autonomiškai ir nėra reikalo jų įkrovimo stotelių išjungti. Manau, kad racionaliausia rekomendacija – naudoti tik sertifikuotus ir saugius prietaisus, pažymėtus CE ženklu“, – pažymi A. Minelga.

Elektros prietaisų ir tinklo gedimai – antra didžiausia gaisrų Lietuvoje priežastis. Pasak A. Minelgos, gaisras nuo perkaitusio elektros lizdo namuose gali kilti naudojant sugedusį, pažeistą ar neoriginalų telefono kroviklį, ar kraunant elektromobilį 10A lizde naudojant 16 A srovę.

Kada telefono ar net elektromobilio įkrovimas gali baigtis gaisru?

„Didžiausias pavojus sukelti gaisrą kyla bandant didelio galingumo įrangą, pvz., elektromobilį įkrauti įjungus į buitinį kištukinį lizdą. Jei krovimui parinksime didesnę srovę (galią), nei leidžia mūsų lizdo instaliacija, galime sukelti perkrovą. Perkrovos metu turėtų suveikti apsauga ir srovę turėtų išjungti automatinis jungiklis, tačiau jei apsauga įrengta netinkamai – tuomet gali per daug įkaisti laidai ir kilti gaisras. Ypač didelę riziką kelia elektros instaliacija senos statybos būstuose – ji ne visada gali palaikyti šiems laikams įprastą srovę. Todėl norint namuose įkrauti elektromobilį, pirmiausia reikia atlikti namų darbus: nutiesti tinkamą kabelį, įdiegti apsaugas elektros skyde ir tuomet įrengti stacionarią įkrovimo stotelę“, – pataria A. Minelga.

Kai kurie elektromobilių savininkai naudoja ne stacionarias stoteles, o nešiojamus kroviklius. Jie yra saugūs jei yra sertifikuoti ES, tačiau pasak, A. Minelgos, tik su sąlyga, kad namų elektros tinklo instaliacija tam paruošta. „Privačiuose būstuose elektromobilio įkrovimui reikalinga elektros instaliacija turėtų pasirūpinti profesionalus elektrikas, tačiau nešiojamus kroviklius žmonės dažniausiai vežiojasi visur. Nuvažiavę į kitą vietą, pvz., seną sodybą, jūs nebūtinai žinosite, kokio galingumo apkrovą gali atlaikyti toje vietoje esantis tinklas, todėl to nepatikrinus gali kilti pavojus sukelti perkrovą“, – įspėja A. Minelga.

Norint įsirengti saugią įkrovimo stotelę namuose, kartais tenka atnaujinti ar pastatyti naują elektros skydą. Kai kurie sprendimai, gali sumažinti ne tik investicijas, bet ir poreikį griauti sienas ar ardyti grindis. Pavyzdžiui „Schneider Electric“ sukurtai įkrovimo stotelei namams „EVlink Home“, kuri atlieka ir galios balansavimo funkciją, nereikalingas interneto kabelis, jungiantis stotelę ir balansavimo įrenginį.

„Schneider Electric“ nuotr.

„Komunikacija tarp šios įkrovimo stotelės ir balansavimo įrenginio vyksta per jėgos kabelį ir tai yra unikalus sprendimas, neturintis analogų rinkoje. Todėl įsirengiant šią įkrovimo stotelę garaže ar kieme nereikės gadinti sienų, grindų ar slėpti kabelių po kilimais. Kitas pavojus, dažnai kylantis naudojant stoteles – jų valdymas. Daug modelių yra reklamuojami kaip išmanūs ir vartotojui duoda galimybę rankiniu būdu nustatyti krovimo srovę (galią). Tokiu būdu kyla rizika, kad vartotojas gali nesuvaldyti savo būsto galios naudojimo: gali pamiršti, kad krovimui nustatė didelę srovę ir įjungti kitą prietaisą, taip pat gali kitas šeimos narys nežinoti, kokia srove kraunamas elektromobilis, ir savo nuožiūra jungti kitus prietaisus. Taip namų ūkis gali nebesuvaldyti vartojimo ir viršyti turimą galią, tad tokia „išmani“ funkcija gali tik pridaryti bėdos. Mes rekomenduojame naudoti dinaminį galios balansavimą, kuris veikia automatiškai ir dėl kurio veikimo vartotojui nereikia sukti galvos. Tokią funkciją turi „EVLink Home“ serijos stotelės“, – pažymi A. Minelga.

Nors elektromobiliui įkrauti naudojama kur kas didesnė srovė, jų įkrovimo stotelės beveik niekada nekaista, o telefonų ir kompiuterių įkrovikliai – kaip tik šyla. „Taip yra dėl to, kad stotelės pritaikytos komutuoti didelę srovę, o telefonų ir kompiuterių krovikliai yra kur kas mažesnės galios prietaisai ir jie labiau kaista tekant srovei. Iš esmės, laikantis prietaisų gamintojų rekomendacijų, naudojant sertifikuotus kroviklius ir kvalifikuotam elektrikui tinkamai įrengus instaliaciją namuose problemų neturėsime, prietaisai įšils leistinose ribose“, – pabrėžia A. Minelga.

Saugesniam telefonų ar kitų smulkių elektronikos prietaisų įkrovimui specialistas rekomenduoja įsirengti USB kištukinius lizdus. Rinkoje yra ir greito krovimo (45W ar 65W) USB lizdų, kurie pritaikyti įkrauti ne tik telefonus, bet ir nešiojamus kompiuterius.

A. Minelga pabrėžia, kad svarbiausia naudoti savo būsto elektros tinklą pagal paskirtį, atsakingai planuoti visus elektros instaliacijos pokyčius, o prieš juos atliekant, visuomet pasikonsultuoti su elektros specialistu.