2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 21:05:15
Reklama  |  facebook

Sprendimas elektros tinklams: energijos valdymas be žmogaus įsikišimo?

2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonavičius – jo kuriama sistema „Solargen“, pasitelkdama dirbtinį intelektą, leidžia energiją valdyti realiuoju laiku. Sprendimas gimė iš ketverių metų bandymų, laukimo ir korekcijų, o prie jo vystymo prisidėjo ir Inovacijų agentūros bendradarbystės centras „Spiečius“ Panevėžyje.
nuotrauka
Pexels nuotr.


Minimos įmonės
Solargen, UAB
Inovacijų agentūra, VŠĮ
„Regioninis verslas dažnai gimsta iš labai konkrečių iššūkių ir aiškaus matymo, ką gali padaryti geriau. Būtent tokie žmonės kaip P. Leonavičius rodo, kad inovacijos neturi būti didmiesčių privilegija. Tokiems kūrėjams ir buvo sukurti „Spiečiaus" centrai kaip terpė, kurioje sukuriamos galimybės veikti", – sako pranešime pacituota Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė.

Sprendimas gimė iš ilgo laukimo

Pranešime cituojamas P. Leonavičius sako, kad kelias iki „Solargen" buvo sudėtingas. Verslo idėja brendo ketverius metus – anot jo, per šį laiką teko ne kartą sustoti, koreguoti planus, o sunkiausi tapo 2022-2023 metai, kai visa rinka dėl reguliacinių pokyčių praktiškai sustojo.

„Tai buvo laikas, kai praktiškai nieko negalėjome daryti, tik laukti. Buvo labai daug neužtikrintumo – nebežinojau, ar tie sprendimai, kuriuos priėmiau anksčiau, buvo teisingi. Buvo labai sunku. Bet tuo pačiu – niekur nedingau. Buvo aišku, kad šitas dalykas turi atsirasti", – sako jis.

Erelio saulės parkasBendrovės „Toksika“
nuotr.
 
Šiandien P. Leonavičiaus kuriama autonominė sistema pirmiausia bus naudojama jo paties ūkinėje veikloje – ji padės realiuoju metu stebėti, valdyti ir paskirstyti elektros srautus tarp generacijos, kaupimo ir vartojimo taškų. Sistema reaguos į kainų svyravimus biržose, padės kaupti perteklinę energiją, kai kainos žemos, ir išlaisvinti ją, kai paklausa didesnė. Visus sprendimus priima dirbtinis intelektas, analizuodamas didžiulius duomenų kiekius.

„Norime, kad žmogui nereikėtų sukti galvos. Sistema turi pati suprasti, kada reikia energiją kaupti, o kada išlaisvinti. Ji veikia keliose rinkose vienu metu, nuolat tobulina savo algoritmus, o sprendimus priima realiu laiku", – pasakoja P. Leonavičius.

Jo teigimu, viena iš svarbių šios sistemos savybių atsirado neplanuotai – dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo buvo įvesti papildomi saugumo reikalavimai, todėl technologijai teko pritaikyti kibernetinės saugos sprendimus, atitinkančius nacionalinius standartus.

Vieta, kur idėjos įgauna pagreitį

„Spiečius" Panevėžyje P. Leonavičiui tapo ne tik vieta darbui, bet ir aplinka, kurioje jo idėja įgavo realų pagreitį. Jis prisijungė siekdamas praplėsti akiratį ir užmegzti ryšius su kitų sričių verslininkais.

Tarp labiausiai įsiminusių patirčių P. Leonavičius mini verslo akseleratorių, kurį galima pritaikyti bet kuriame verslo raidos etape, ir renginį „Spiečiamės", leidžiantį iš arti pažinti kitų sričių iššūkius bei pasikalbėti su aukščiausio lygio ekspertais. Anot jo, vertę suteikia ir seminarai apie dirbtinį intelektą bei praktinės tinklaveikos išvykos į kitų miestų „Spiečius". Tačiau bene svarbiausia, jo manymu, – mentorystės programa: „Be jos daug kam būtų gerokai sunkiau. Kiti gal net nepradeda arba sustoja per anksti."

Paulius Leonavičius, Inovacijų agentūra

Paulius Leonavičius. Inovacijų agentūros nuotr.

„Šie centrai padeda verslui ne tik startuoti, bet ir judėti toliau – ypač regionuose, kur kartais trūksta paskatinimo ar terpės veikti", – teigia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Toliau – platesnė rinka ir platesnis požiūris

P. Leonavičius ne tik vysto „Solargen" projektą, bet ir aktyviai konsultuoja kitas įmones – tai padeda ne tik kitiems, bet ir jam pačiam. „Konsultuodamas pamatai, su kokiais iššūkiais susiduria kiti. O kur yra sunkumų – ten yra ir problemų, kurias verta spręsti. Tai reiškia galimybes. Viena veikla papildo kitą. Jei jų nebūtų abiejų – būčiau tiesiog sustojęs", – sako jis.

Tolimesni pašnekovo planai susiję su plėtra – nors sistema šiuo metu diegiama jo paties veikloje, jis svarsto galimybę ateityje ją siūlyti ir kitiems rinkos dalyviams. „Supratus elektros rinkų komercines subtilybes ir veikimą, pagal jas ištobulinus valdymo algoritmą, svarstome galimybę ateityje sprendimą siūlyti kitiems rinkos dalyviams, susiduriantiems su kibernetinės saugos, valdymo ir pajamų srautų keliamais iššūkiais", – sako jis. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra