Atlyginimas nebėra svarbiausias faktorius

Statybų įmonėms tenka spręsti ne tik statybos, kaip ūkio šakos, klausimus. Dar yra ir verslo aplinka, ir teisinė bazė, ir naujovės, išmaniosios technologijos, kurioms spaudimą daro ketvirtoji pramonės revoliucija – tuo reikia rūpintis. Įmonėms iššūkių kyla ir dėl mažėjančio darbuotojų skaičiaus, ir dėl naujosios darbuotojų kartos, kuriai atlyginimas nebėra svarbiausias faktorius – veikiau tai yra viena iš sudedamųjų viso paketo, lemiančio darbo patrauklumą, dalių. Dar didesnį spaudimą patiria regionuose įsikūrusios įmonės, kurių darbuotojai viliojami į didesnius miestus.

Taigi, norint sėkmingai veikti rinkoje, nebeužtenka turėti patirties, įsigyti išmaniosios technikos. Ne mažiau svarbi gera personalo politika, gebėjimas pritraukti, išlaikyti, motyvuoti darbuotojus.

„Plungės lagūnos“ vadovybėje jaunų žmonių daugiau, todėl nemažai įmonės vadovybės priimtų sprendimų yra paremti inovacijomis ir pasižymi veržlumu, skatina bendrovės žmones kūrybiškai mąstyti ir patiems tobulėti. Kita vertus, kaip pastebi bendrovės „Plungės lagūna“ vykdomasis direktorius P. Batavičius, statybininkai, kaip ir bet kurio kito verslo atstovai, negali plaukti pasroviui – laikas kelia naujus iššūkius, reikalavimus.

Rinkos poslinkiai išmaniųjų technologijų, kuo didesnio automatizavimo link, verčia galvoti apie efektyvų darbą, nuolat mokytis, tobulėti, pastebėti naujausias tendencijas ir spėti sykiu su jomis.

Tik nuo vadovų požiūrio priklauso, kaip jie reaguos į tokius iššūkius. „Plungės lagūnos“ atveju, įmonės savininkai, vadovai – valdybos pirmininkas Almutis Bieliauskas, bendrovės generalinis direktorius Darius Bieliauskas bei visa vadovų komanda – gerai suvokia, kad jaunoji darbuotojų karta kvėpuoja modernios rinkos ritmu, todėl nekyla dvejonių, įsigyjant naujos kartos technikos, naudojant išmaniąsias technologijas. Tai suteikia pridėtinės vertės įmonei ir pateisina darbuotojų lūkesčius. Kaip tarsteli P. Batavičius, tokiems pokyčiams, iš pradžių itin priešinęsi, grasinę net išeiti iš darbo, labai greitai pritarė ir vyresnieji darbuotojai – jie džiaugiasi naujomis technologijomis ir stebisi, kodėl įmonė anksčiau nenupirko išmanios technikos.

Išbandė naujoves, kurias taikys ir kituose projektuose

„Plungės lagūna“ vykdo trejų metų projektą, kurio metu Gargžduose įrengia 3 804 m gatvių su žvyro dangą bei montuoja 4 140 m lietaus nuotekų tinklą 176 namų kvartalui. Darbus dėl palankios žiemos planuoja atlikti anksčiau – jau įrengti lietaus nuotekų tinklai, šiuo metu įmonė rengiasi sankasos darbams. Siekdama mažinti laiko ir lėšų sąnaudas, „Plungės lagūna“ įsigijo įrangą gruntui, kelių pagrindui, stabilizuoti. Šia bendrovės įranga, įvertindami ekonomiją, jau domisi ir privatūs asmenys, savo lėšomis įsirengiantys keliukus, įvažiavimus.

„Jau pernai Gedimino kalno papėdėje rekonstruodami lietaus nuotekų kolektorių, praktiškai išbandėme CIPP technologiją – vamzdynų aptaisymą vietoje polimerizuojamais vamzdžiais. Dalis kelių statybos ir remonto mechanizmų yra aprūpinta modernia 3D aparatūra, kuri sudarė galimybę vietoj trijų darbuotojų tą patį darbą atlikti vienam, – pasakoja įmonės vykdomasis direktorius. – Norint įmonei uždirbti, siekiant našaus darbo, naujovės – neišvengiamas dalykas.“

Statydami privatų objektą Kaune, bendrovės specialistai išbandė BIM, kurio nauda įsitikino akivaizdžiai. Projektuojant objektą, naujas metodas taikytas pačių specialistų iniciatyva. Nors BIM naudotas tik darbo projekte, naudą, ypač projektuojant šildymo ir vėdinimo sistemą bei taisant techninio projekto klaidas, pamatė visi. Įmonė yra pasirengusi BIM siūlyti ir užsakovams, – taip būtų taupomas visų laikas ir eliminuojamos klaidos.

„Plungės lagūna“ turi projektavimo skyrių, kuriame dirba jauni specialistai, įgiję skaitmeninio modeliavimo žinių. Papildomų kompetencijų specialistai įgyja su Lietuvos statybininkų asociacija rengdami bendrus projektus, skirtus darbuotojų kvalifikacijai kelti ir papildomoms kompetencijoms įgyti.

Šiuo metu bendrovėje „Plungės lagūna“ dirba daugiau kaip 20 atestuotų statinio statybos vadovų ir specialiųjų statinio statybos darbų vadovų, keli projekto ir projekto dalių vadovai. Įmonėje dirba kvalifikuoti specialistai, galintys vadovauti specializuotai veiklai – elektrotechnikos darbams, šilumos tinklų statybai, paveldosaugos objektų tvarkybai; bene 10 specialistų yra atestuoti statinio statybos darbų koordinatoriai.

Vaduoja Plungę nuo priverstinio transporto stovėjimo

Bendrovė šiuo metu vykdo kelias vandens tiekimo, nuotekų šalinimo, šilumos tiekimo tinklų statybos ir rekonstrukcijos sutartis, stato ir rekonstruoja kelius ir gatves. Neseniai pasirašytos rangos sutartys (dėl tunelinio viaduko po geležinkeliu statybos Plungėje, Babrungo upės slėnio sutvarkymo darbų) užtikrina įmonės 2019 m. darbų apimtis.

Plungėje bendrovė dalyvauja įgyvendinant projektą, kurio miestas laukė apie 15 metų: geležinkelis miestą dalija į dvi dalis, tad automobilių eismas sustoja laukdamas, kol pravažiuos traukinys. Plungės r. savivaldybės administracijos, Lietuvos automobilių kelių direkcijos bei „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu pradėta tunelinio viaduko po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje statyba. „Plungės lagūna“, kaip jungtinės veiklos partneris su „Latvijas tilti“ ir „Eurovia Lietuva“, dalyvaus statant 4,5 m aukščio, 57 m ilgio ir 8 m tunelį su dviem automobilių eismo juostomis, 2,6 m pėsčiųjų ir dviračių taku. Darbai jau prasidėjo ir truks iki kitų metų rugpjūčio.

Į pabaigą eina Raseinių raj. centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas, kuris vykdomas su jungtinės veiklos partneriu. Šiame projekte diegiamos šiuolaikinės technologijos. Paruošti techninį darbo projektą ir renovuoti 2249,43 m šilumos tiekimo tinklų Raseiniuose, Ariogaloje ir Viduklėje tapo iššūkiu dėl objekto specifikos – juk visiems svarbu, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, kad būtų užtikrinamas nepertraukiamas karšto vandens tiekimas. Tačiau demontavus tinklų atkarpą, ne visada galima sužiedinti trasą ir tiekti karštą vandenį iš kitos pusės. Darbų greičiui įtakos turi ir didelio skersmens vamzdžiai, kuomet reikia operatyviai koordinuoti darbus: demontuoti, suvirinti, patikrinti siūles ir kuo greičiau atstatyti karšto vandens tiekimą. Darbus stabdo ir įvairūs trukdžiai: nepažymėti kabeliai, kitokia, negu parodyta brėžiniuose, situacija.

Vienas iš didžiausių įmonės darbų – ką tik „Grindos“ užsakymu pradėta Vilniaus Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Darbai, pasak P. Batavičiaus, nesudėtingi, bet laukia daug žemės darbų, kurie pateikia įvairių netikėtumų – neįmanoma prognozuoti, kas bus aptikta atkasus senus įrenginius. „Plungės lagūna“ turi sumontuoti naują 2,4 m skersmens kolektorių, įrengti 55 tūkst. kub. m talpyklą, atlikti kitus susijusius darbus, po kurių, prognozuojama, naftos produktų išvalymo efektyvumas sieks iki 60 proc., skendinčiųjų medžiagų – iki 84 proc., o įrenginių valdymas bus automatizuotas. Šie darbai yra dalis didelio paketo, kurį Vilnius žada įgyvendinti, spręsdamas lietaus vandenų problemas.