Nors Statybos inspekcija penktadienį, spalio 16 d., sklypo savininkui surašė savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus, griovimo darbai pratęsti ir šeštadienį. Pakartotinai pradėti neteisėti darbai sustabdyti šeštadienį po pietų, kai Statybos inspekcijos pareigūnai atvyko į statybvietę ir su privalomuoju nurodymu supažindino statybos rangovo darbuotoją.

Šiuo atveju savavališka statyba nustatyta, nes statytojas kultūros paveldo statinio griovimo darbus vykdo be tam privalomo statybą leidžiančio dokumento. Kadangi šiuo metu vis dar nėra sukurtos vieningos duomenų bazės, kurioje institucijos ir gyventojai galėtų rasti informacijos apie visus kultūros paveldo statinius (informacija prieinama tik apie registruotus kultūros paveldo objektus), Statybos inspekcija pažeidimus pagal Statybos įstatymą turėjo teisinį pagrindą konstatuoti tik gavusi paveldosaugos institucijų išvadas, rašoma pranešime.

„Gavę išvadas, kad griaunamas objektas yra kultūros paveldo statinys, reagavome nedelsiant ir savavališkos statybos aktą bei privalomąjį nurodymą stabdyti griovimo darbus surašėme tą pačią dieną. Deja, bet akto surašymo dieną kultūros paveldo statiniui jau buvo padaryta didelė žala. Apmaudu, kad paveldosaugos institucijos ne tik kad šio statinio neįtraukė į kultūros vertybių registrą, bet ir žalą galėjusių užkardyti veiksmų nesiėmė anksčiau“, – cituojamas Statybos inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju kultūros paveldo statinys suniokotas ne tik dėl išskirtinai ciniško statytojo elgesio, bet ir dėl vangaus ir nenuoseklus paveldosaugos institucijų darbo apskaitant kultūros paveldo statinius, prieštaringos jų pozicijos dėl tų pačių pastatų vertingumo. Pavyzdžiui, dėl šio pastato Kauno m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2015-12-17 buvo nutarusi, kad pastatas Perkūno al. 11, Kaune, neatitinka Kauno m. savivaldybės 1-ojo Žaliakalnio kultūrinio draustinio specialiame plane nustatytos ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijos kriterijų ir nesiūlė pastato įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Siekdama užkirsti kelią tam, kad analogiška situacija ateityje nepasikartotų, o kultūros paveldo statinių apsauga būtų efektyvesnė, Statybos inspekcija šiandien, spalio 19 d., pateikė siūlymą Aplinkos ministerijai keisti Statybos įstatymą nustatant pareigą statytojams visais atvejais gauti statybą leidžiantį dokumentą statinio griovimo darbams kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje.

Kaip pranešė Statybos inspekcija, šiuo atveju už kultūros paveldo statinio savavališką griovimą statytojui gresia bauda iki 6 000 eurų, už nepranešimą apie statybos darbų pradžią – iki 300 eurų siekianti bauda. Rangovo už ypatingo statinio savavališką griovimą saugomoje teritorijoje laukia iki 15 000 eurų bauda, už veiklos vykdymą neturint tam teisės (ypatingojo statinio statybos rangovo atestato) – iki 5 792 eurų bauda.

Gavus Kultūros paveldo departamento išvadą, kad kultūros paveldo statinys gali būti atstatytas, bus surašytas privalomasis nurodymas atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir sutvarkyti statybvietę.