Statybvietės saugumas be aklųjų zonų: kaip išmanūs apsaugos sprendimai padeda verslui išvengti nuostolių

Tai ypač aktualu tamsiuoju metų laiku. „Ekskomisarų biuro“ praktika rodo, kad statybviečių apsaugos įvykių tamsiuoju sezonu daugėja apie 20 proc., o dalis incidentų nustatoma pasitelkus vaizdo analitiką.Statybvietėje saugomas ne tik turtas, bet ir darbų tempas
Statybų versle kiekvienas incidentas turi savo kainą. Pavogtą įrankį ar kabelį galima pakeisti, tačiau dėl to gali tekti stabdyti darbus, laukti naujo pristatymo ar keisti darbų grafiką.
Todėl apsaugos objektu tampa ne tik technika ar statybinės medžiagos, bet ir visa veiklos grandinė – nuo teritorijos bei jos prieigų iki vietų, kuriose laikomas lengvai pasiekiamas turtas.
.jpg)
„Statybvietėje rizika keičiasi kartu su darbų etapu. Vienu metu didžiausias dėmesys turi būti skiriamas technikos stovėjimo ar medžiagų sandėliavimo vietai, kitu – pastato viduje esančiai įrangai. Todėl apsauga negali būti statiška – ji turi prisitaikyti prie realios situacijos objekte“, – sako „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius Donatas Pocius.
Didžiausia rizika – ne visada ten, kur brangiausias turtas
Brangiausia statybvietėje esanti technika nebūtinai yra patraukliausias vagystės taikinys. Sunkiąją techniką išgabenti sudėtinga, o prie vartų palikti kabeliai, įrankiai ar kita lengvai transportuojama įranga gali būti kur kas pažeidžiamesni.
„Vertinant riziką svarbu žiūrėti ne tik į turto vertę. Reikia įvertinti, kur jis yra, kaip lengvai prie jo galima prieiti, kaip greitai jį galima išgabenti ir ar konkreti zona iš tiesų patenka į apsaugos sistemų aprėptį“, – teigia D. Pocius.
Toks vertinimas leidžia apsaugos priemones sutelkti ten, kur jos konkrečiam objektui suteikia didžiausią naudą.
Kamera pati savaime dar nereiškia apsaugos
Vaizdo kamera gali užfiksuoti įvykį, tačiau vien įrašas nuo nuostolio neapsaugo. Jei apie įsibrovimą sužinoma tik kitą rytą, galimybė užkirsti kelią vagystei jau būna prarasta.
„Kameros vertė nėra vien galimybė peržiūrėti įrašą. Vaizdo analitika leidžia realiuoju laiku pastebėti neįprastą judėjimą ir perduoti informaciją specialistams. Tada galima įvertinti situaciją ir reaguoti dar vykstant incidentui“, – aiškina D. Pocius.
Taigi svarbus ne tik pats įvykio užfiksavimas, bet ir laikas nuo įsibrovimo iki reakcijos.
Keičiasi statybvietė – turi keistis ir apsaugos planas
Viena dažniausių apsaugos spragų atsiranda ne dėl sugedusios įrangos, o dėl pasikeitusios statybvietės.
„Statybvietėje nuolat formuojasi naujos aklosios zonos. Atsiradęs konteineris ar pakeista medžiagų sandėliavimo vieta gali pakeisti kameros matymo lauką. Todėl reikia vertinti ne tik tai, ar sistema techniškai veikia, bet ir ar ji vis dar mato tas vietas, kurios šiandien yra svarbiausios“, – pabrėžia D. Pocius.
.jpg)
Dėl to prieš tamsųjį sezoną verta patikrinti ne tik įrangą, bet ir teritorijos apšvietimą, tvoras, vartus, ryšį bei rezervinį maitinimą. Praktikoje svarbūs ir aptikimo bandymai sutemus.
Mobilūs sprendimai – kai rizika juda kartu su projektu
Keičiantis statybos etapui, gali keistis ir rizikos taškai. Mobilios kameros, belaidžiai detektoriai ar stebėjimo bokštai leidžia apsaugos priemones perkelti ten, kur jos tuo metu reikalingiausios.
„Mobilumas ypač svarbus laikiniems objektams, kelių tiesimo ar infrastruktūros projektams, kuriuose nėra vienos pastovios rizikos zonos. Apsaugą galima perkelti kartu su projektu, o ne bandyti visą projektą pritaikyti prie jau įrengtos sistemos“, – sako D. Pocius.
Tokie sprendimai aktualūs ir ten, kur nėra nuolatinio elektros ar interneto ryšio – sistemos gali būti maitinamos autonomiškai, o signalas perduodamas mobiliuoju ryšiu.
Kada elektroninės apsaugos jau nepakanka?
Vieno sprendimo visoms statybvietėms nėra. Mažesniame, gerai aptvertame objekte, kuriame kontroliuojamos pagrindinės prieigos, gali pakakti elektroninės apsaugos, nuotolinio stebėjimo ir reagavimo.
Tačiau didelėse ar sudėtingose teritorijose gali prireikti ir fizinės apsaugos.
„Jeigu teritorija labai didelė, joje daug sunkiai stebimų zonų, intensyvus žmonių ir transporto judėjimas arba jau fiksuojami pasikartojantys bandymai patekti į objektą, elektroninės priemonės gali būti nepakankamos. Tuomet reikia vertinti visą apsaugos sistemą ir derinti technologinius sprendimus su fizine kontrole“, – pažymi D. Pocius.
Saugumas tampa verslo tęstinumo dalimi
Apsaugos vertė statybų verslui matuojama ne kamerų ar detektorių skaičiumi. Svarbiausia, ar sistema mato realias rizikos zonas, ar gali laiku aptikti incidentą ir ar į jį galima operatyviai sureaguoti.
„Ekskomisarų biuras“ jungia elektroninę ir fizinę apsaugą, nuotolinį stebėjimą, vaizdo analitiką ir reagavimą, taip pat siūlo mobilius sprendimus mažoms, didelėms ar laikinoms teritorijoms.
Kai statybvietė nuolat keičiasi, kartu turi keistis ir jos apsauga. Tai leidžia ne tik sumažinti turto praradimo riziką, bet ir apsaugoti tai, kas projekte dažnai kainuoja brangiausiai – darbų tempą, terminus ir veiklos tęstinumą.
Efektyviai organizuota apsauga padeda:
• sumažinti vagysčių ir vandalizmo riziką;
• greičiau nustatyti neleistiną patekimą;
• reaguoti į incidentą jam dar vykstant;
• apsaugoti lengvai pasiekiamą ir greitai išgabenamą turtą;
• sumažinti dėl vagysčių galinčių atsirasti darbų prastovų riziką;
• pritaikyti apsaugą prie besikeičiančio statybos etapo;
• apsaugoti laikinus objektus net ir neturint nuolatinės infrastruktūros;
• sumažinti naštą objekto vadovui, kuriam nereikia pačiam nuolat tikrinti teritorijos.
„Ekskomisarų biuro“ nuotr.










































































| www.julija.eu