Darbuotojai dažniausiai lieka tame pačiame sektoriuje

Užimtumo tarnybos analizė rodo, kad didesnė darbuotojų kaita Klaipėdos regione fiksuojama ne visose savivaldybėse. Labiausiai išsiskiria Klaipėdos miestas ir Plungės rajonas.

Klaipėdos mieste darbuotojai dažniausiai keičia darbovietes apdirbamosios gamybos, statybos, prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuose. Plungės rajone intensyviausias judėjimas vyksta tarp apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių.

Vis dėlto darbuotojų judėjimas dažniausiai nereiškia profesinės krypties keitimo. Klaipėdos mieste iš 4,8 tūkst. šiemet Užimtumo tarnyboje registruotų ir vėliau įsidarbinusių klientų apie 2,8 tūkst., arba 59 proc., darbą rado tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Plungės rajone ši dalis siekė 62 proc. – iš 786 įsidarbinusių žmonių 486 pasirinko analogiškos veiklos įmones.

„Nors dalis darbuotojų aktyviai keičia darbdavius, dauguma jų lieka tame pačiame ekonominės veiklos sektoriuje. Tai rodo, kad darbo rinkoje ypač vertinamos sukauptos profesinės kompetencijos ir darbo patirtis. Darbdaviai darbuotojų ieško ne tik per mūsų tarnybą, bet ir konkuruodami dėl jau dirbančių specialistų, tad darbuotojų migracija atspindi aktyvią konkurenciją dėl panašios kvalifikacijos darbo jėgos“, – teigė Klaipėdos klientų aptarnavimo direktorė Jurgita Petraitienė.

Statybos sektorius – tarp daugiausiai darbuotojų prarandančių sričių

Plungės rajone didžiausia darbuotojų kaita vyksta apdirbamosios gamybos sektoriuje: per aštuonis šių metų mėnesius iš jo išėjo 186 darbuotojai, o įsidarbino 190. Daugiausia žmonių čia įdarbino didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos bei transporto ir saugojimo įmonės, o daugiausia darbuotojų neteko statybos sektorius.

Klaipėdos mieste statybos sektorius taip pat prarado daugiausia darbuotojų. Daugiau darbuotojų išėjo ir iš administracinės bei aptarnavimo veiklos, prekybos įmonių, o personalo daugiau pritraukė žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo įstaigos.

Dažniausiai darbus keičia pagalbiniai apdirbamosios pramonės darbininkai, pardavėjai, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, krovikai, valytojai, pagalbiniai statybos darbininkai, virėjai, maisto gamybos darbuotojai ir padavėjai.

Plungės rajone tarp dažniausiai darbus keičiančių darbuotojų taip pat yra mėsininkai, žuvų darinėtojai, maisto pusgaminių ruošėjai, pagalbiniai apdirbamosios pramonės darbininkai ir statybos darbuotojai.

Darbuotojus vilioja ne tik didesnis atlyginimas

Pasak J. Petraitienės, darbuotojų migraciją tarp įmonių dažniausiai lemia ekonominiai motyvai – darbo užmokestis, tačiau vis didesnę reikšmę turi ir darbo sąlygos, karjeros perspektyvos bei darbo aplinkos kokybė.

„Didėjant darbo rinkos konkurencijai vis svarbesni tampa ne tik finansiniai, bet ir darbuotojų gerovės, lankstumo bei profesinio augimo veiksniai. Aktyvus darbuotojų judėjimas darbdaviams gali reikšti iššūkius dėl darbuotojų kaitos ir kvalifikuotų specialistų trūkumo“, – sakė J. Petraitienė.

Išaugusią darbuotojų kaitą pernai Užimtumo tarnybos darbdavių apklausoje nurodė 41 proc. respondentų. Darbdaviai teigė, kad šis reiškinys ypač išryškėjo per pastaruosius kelerius metus. Didžiausią darbuotojų kaitą tuomet nurodė administracinės ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo bei statybos sektorių įmonės.

Darbdaviams trūksta gamybos ir techninių profesijų darbuotojų

Šiuo metu Klaipėdos apskrityje daugiausia laisvų darbo vietų siūloma pagalbiniams apdirbamosios pramonės darbininkams, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojams, metalo šlifuotojams, įvairių darbų pagalbiniams darbininkams, aplinkos tvarkytojams, vamzdynų montuotojams, pakuotojams, valytojams ir krautuvų vairuotojams.

Įmonės daugiausia ieško gamybos, transporto ir techninių profesijų darbuotojų, tačiau darbo ieškantys žmonės dažniau renkasi administravimo ar prekybos srities darbus. Tokia disproporcija išlieka vienu iš veiksnių, didinančių konkurenciją dėl konkrečių profesijų darbuotojų.