Viešųjų pastatų renovacijai reikia ne tik pinigų

Valstybės kontrolės atliktas auditas „Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimas“ parodė, kad Lietuvoje nėra sistemos, kuri leistų pirmiausia nustatyti, kokio valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto iš tiesų reikia, o tuomet pasirinkti daugiausia naudos duosiančius renovacijos projektus.

„Šiandien renovuojame ne tai, ką valstybei labiausiai apsimoka, o kas greičiau pateikia paraišką. Investavę milijonus net nepatikriname, ar žadėti sutaupymai neliko tik popieriuje. Pirmiausia turime atsakyti ne į klausimą, kur gauti dar 681 mln. eurų, o kur būtų verta ir naudinga juos investuoti“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Audito duomenimis, nė viena apklausta ministerija ar savivaldybė nevertina, kiek pastatų ir kokio jų ploto reikia viešosioms funkcijoms vykdyti. Taip pat nėra sistemos, skatinančios atsisakyti funkcijoms nebereikalingų pastatų ar jų ploto.

Tuo metu valstybės nekilnojamojo turto išlaikymas brangsta. 2020–2024 m. jo išlaikymo sąnaudos išaugo nuo 176 iki 354 mln. eurų, nors valdomas plotas per tą laiką sumažėjo 8,4 proc. Augusias išlaidas lėmė energijos kainos, brangusios priežiūros ir remonto paslaugos, didesnės darbo bei kitos eksploatacinės sąnaudos.

Valstybės kontrolės vertinimu, prieš investuojant į pastato atnaujinimą turėtų būti įvertinta ne tik jo energinė būklė, bet ir tai, ar pastatas bus reikalingas ilgalaikėje perspektyvoje bei ar visas jo plotas naudojamas. Optimizavus reikalingų pastatų tinklą, valstybės biudžeto išlaidos jų remontui ir išlaikymui galėtų sumažėti ne mažiau kaip 40 proc.

Renovacijos prioritetai – be aiškios sistemos

Auditas atskleidė ir kitą problemą – nėra bendrų kriterijų, pagal kuriuos būtų nustatoma, kuriuos viešuosius pastatus atnaujinti pirmiausia.

Dar 2017 m. Energetikos ministerija sudarė energetiškai neefektyvių ir tinkamų atnaujinti centrinės valdžios viešųjų pastatų sąrašą. Tačiau iki 2025 m. pabaigos 71 proc. į jį įtrauktų pastatų vis dar nebuvo atnaujinti.

Paraiškos finansavimui nebuvo reitinguojamos pagal galimą energijos sutaupymą, atnaujinamą plotą ar investicijų efektyvumą. Todėl, kaip nurodo Valstybės kontrolė, finansavimą gali gauti greičiau paraišką pateikęs pastato valdytojas, nors kitas projektas už tokią pačią investiciją galėtų sutaupyti daugiau energijos ar sumažinti valstybės išlaidas.

Po renovacijos – ne visada toks rezultatas, kokio tikėtasi

Valstybės kontrolė nustatė, kad atnaujintuose pastatuose faktiniai energijos sutaupymai sistemingai nestebimi. Iš 14 audito metu vertintų pastatų 11, arba 79 proc., nepasiekė deklaruoto šilumos energijos sutaupymo.

Šiuose pastatuose faktiškai sutaupyta vidutiniškai 40 proc. mažiau šilumos energijos, nei buvo nurodyta energinio naudingumo sertifikatuose. Todėl, auditorių vertinimu, nepakanka vien investuoti į renovaciją – būtina patikrinti, ar investicija iš tiesų davė planuotą rezultatą.

Valstybės kontrolė siūlo keisti viešųjų pastatų atnaujinimo logiką: pirmiausia nustatyti, kokio turto reikia, atsisakyti nereikalingo ploto, tuomet pagal aiškius kriterijus pasirinkti prioritetinius pastatus ir po renovacijos vertinti faktinį energijos sutaupymą.

Vyriausybei rekomenduojama parengti valstybės nekilnojamojo turto centralizavimo ir bendrojo ploto mažinimo strategiją. Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai siūloma sukurti bendrą pastatų atrankos ir atnaujinimo planavimo sistemą, o Lietuvos energetikos agentūrai – analizuoti faktinius energijos sutaupymus ir jų neatitikimo planuotiems rezultatams priežastis.