„Nors lazeriai kaip produktas bendroje Lietuvos eksporto rinkoje sudaro palyginti nedidelę dalį, tačiau garsina Lietuvą visame pasaulyje ne mažiau nei krepšinis ir verčia pasitempti viso pasaulio mokslą. Lazerinių technologijų poreikis visame pasaulyje nuolat auga, tad alternatyvų pasaulyje neturinčių gaminių kūrimas ir dalyvavimas tokiuose dideliuose tarptautiniuose projektuose atveria papildomus kelius ir dar labiau stiprina Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės pozicijas visame pasaulyje“, – išplatintame pranešime cituojamas ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.

Lazerinė sistema SYLOS sumontuota tarptautinio lazerių tyrimų centro „Extreme Light Infrastructure-Attosecond Light Pulse Source“ (ELI-ALPS) laboratorijoje Segede. Šią sistemą ELI centro užsakymu sukūrė ir pagamino dvi didžiausios Lietuvos lazerių gamintojos: „Ekspla“ ir „Light Conversion“. Jos sujungė savo technologijas ir sukūrė didžiausią lazerį tarp sparčiausių ir kartu sparčiausią lazerį tarp didžiausių lazerių pasaulyje. Sistema sukuria didelio intensyvumo ultratrumpus impulsus, kurių smailinė galia net tūkstantį kartų didesnė nei galingiausios JAV atominės elektrinės.

Šie impulsai bus panaudoti atliekant fundamentaliuosius tyrimus, tiriant elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse. Šis lazeris gali būti naudojamas ir branduolinėms atliekoms neutralizuoti.

ELI yra pirmoji tarptautinė lazerių srities interdisciplininių tyrimų infrastruktūra. Ją koordinuoja Prancūzija ir joje šiuo metu dalyvauja 13 valstybių. ELI pagrindu kuriami trys lazeriniai centrai trijose valstybėse: Čekijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Kiekviename centre bus įrengti įvairūs galingi, pažangūs lazeriai, skirti specifiniams tam tikros srities tyrimams. Lietuviai kartu su partneriais iš JAV taip pat yra laimėję kito – Čekijoje veikiančio – ELI lazerių centro paskelbtą įrangos gamybos konkursą.

Lietuvos lazerių pramonė šiuo metu užima daugiau kaip 50 proc. pasaulio ultratrumpų impulsų mokslinės rinkos, o lietuvių kurtų lazerių galima rasti beveik visuose žemynuose. Lietuviškus lazerius renkasi NASA, CERN ir tokios pasaulinio garso kompanijos kaip IBM, „Hitachi“, „Toyota“ bei „Mitsubishi“. Net 90 iš 100 geriausių pasaulio universitetų šiuo metu naudojasi Lietuvos lazeriais ir jų sistemomis.