Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) Elektros inžinerijos antro kurso studentas ir įmonės „Nando droid“ dronų inžinierius bei pilotas Simas Mukauskas pasakoja, kad jų norimos išgauti dronų charakteristikos yra ilgas skrydžio nuotolis ir didelės masės krovinio kėlimas.

„Karas Ukrainoje jau dabar vadinamas dronų karu. Be jų šis karas neįsivaizduojamas. Tai išsaugo daugybę gyvybių ir padeda lengviau bei greičiau vykdyti žvalgybą“, – sako pranešime cituojamas įmonės „Nando droid“ vadovas Mykolas Treigys.

Pasak jo, įmonė studentams suteikia reikiamus komponentus FPV savadarbių dronų gamybai, kad jie mokytųsi konstruoti dronus, susipažintų su šia technologija ir bandytų kurti tam tikrus komponentus Lietuvoje, nes didžioji dalis jų – gaminami Kinijoje. M. Treigio teigimu, komponentų gamyba Lietuvoje būtų didžiulis pasiekimas ne tik mūsų šaliai, bet ir visam pasauliui.

Siekia užauginti dronų inžinierius

KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) verslumo ugdymo projektų vadovas Tomas Proscevičius teigia, kad atsivėrus naujoms „M-Lab“ erdvėms, laboratorijų centras dažnai sulaukia verslo atstovų pasiūlymų dėl bendradarbiavimo galimybių.

Mykolas Treigys. 

„Nando droid“ nuotr.

 

„Sutapus požiūriams ir vertybėms bei ateities perspektyvoms, kartu su įmone „Nando droid“ nusprendėme žengti pirmuosius žingsnius ir pradėti bendradarbiavimą dronų surinkimo, o ateityje ir kūrimo bei technologinio tobulinimo klausimais. Taip pat tai yra puiki galimybė studentams gauti ir dalytis ne tik teorinėmis, bet ir praktinėmis žiniomis“, – sako jis.

M. Treigys pasakoja, kad jų įmonė kasdien dirba su naujausiomis technologijomis, kurios naudoja įvairius elektronikos komponentus. KTU atvėrus tokio aukšto lygio modernią infrastruktūrą kaip „M-Lab“, įmonė iš karto pamatė galimybes bendradarbiavimui, panaudojant techninę bazę ir dirbančių studentų entuziazmą bei žinias.

„Esame vieni iš nedaugelio, kurie būtent per dronų technologijas bendradarbiaujame su universitetine bendruomene“, – pastebi jis.
Įmonės atstovas teigia, kad pagrindinis jų tikslas – dalytis savo turima technine baze su studentais ir įtraukti juos į taip šią dieną aktualią dronų rinką, kuri vilioja vis daugiau jaunų žmonių.

„Svajojame kada nors sukurti lietuviškus dronus, kurie išsiskirtų savo galimybėmis. Įtraukdami studentus šioje stadijoje, tikimės padėti užauginti dronų inžinierius ateities dronų vystymo darbams“, – dalijasi jis.

KTU Strategijos ir kokybės valdymo direktorė dr. Lolita Jurkšienė teigia, kad šiuo metu daugelis detalių, iš kurių „M-Lab“ centre gaminami dronai, atkeliauja iš Kinijos.

„Vis dėlto, vis intensyviau įveiklinant „M-Lab“ esančią infrastruktūrą tapo akivaizdu, kad turime visas technines galimybes ir tinkamai pritaikytą infrastruktūrą, jog galėtume atsisakyti šios šalies produkcijos – visas reikalingas detales galime gaminti vietoje, „M-Lab“ centre“, – sako pranešime cituojama L. Jurkšienė.

Ji pasakoja, kad „M-Lab“ centre turima infrastruktūra, įranga ir sutelktos mokslininkų žinios bei kompetencijos leis sėkmingai užtikrinti ir elektroninės drono dalies komponavimą, taigi visas dronas bus pagaminamas vienoje vietoje. Visa tai leis pastebimai pagreitinti dronų gamybos procesus, o kartu ir padidinti pagamintų dronų kiekį.

Dronai siunčiami į Ukrainą

T. Proscevičius pastebi, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas įtraukiant studentus padeda atrasti universitete studijuojančius talentus, kurie ateityje taps aukštos kvalifikacijos inžinieriais arba perspektyviais mokslininkais.

„Praktinis darbas ir kūryba parengia praktinių įgūdžių turinčius inžinierius, kurie gali greitai įsitvirtinti darbo rinkoje. Tačiau vienas iš laboratorijos lūkesčių ir tikslų yra būsimi stiprūs technologiniai (angl. hardware) startuoliai. Tokiu atveju laboratorijos bendruomenės nariai galėtų kurti darbo vietas sau ir kolegoms, vystant aukštos pridėtinės vertės įmones“, – aiškina jis.

T. Proscevičius pasakoja, kad iš įmonės „Nando droid“ gauna dronų detales, kurios „M-Lab“ centre įsikūrusioje jaunųjų tyrėjų kūrybinėje erdvėje „Young Lab“ yra surenkamos, suprogramuojamos ir ištestuojamos. Testavimo metu prie dronų pritvirtinamas 2 kilogramų krovinys – tai yra dronai „kamikadzės“.

„Viskas prasideda nuo pačių detalių užsakymo. Šiuo metu jos yra kiniškos kilmės. Detalės yra parenkamos pagal reikiamas išgauti skrydžio charakteristikas. Taikomės į patvariausias, bet ekonomiško biudžeto detales, nes dronai, kuriuos šiuo metu konstruojame, yra vienkartiniai“, – sako KTU studentas S. Mukauskas.

Vaikinas aiškina, kad jis yra atsakingas už geriausios kainos paiešką ir detalių užsakymą. Dronus nuo pradžios iki galo jis renka pats, o vėliau juos testuoja, kad įsitikintų, jog jie yra veikiantys ir gali būti išsiųsti į Ukrainą.

KTU Tarpdisciplininio prototipavimo centras „M-Lab“. KTU nuotr.

„Tiesa, pačio drono masę stengiamės išlaikyti kuo mažesnę, kad būtų galima pritvirtinti kuo didesnės masės krovinį“, – pastebi jis.

Surinkta virš 10 dronų

Pranešime cituojamas S. Mukauskas teigia, kad šiuo metu jau yra surinkta virš 10 dronų. Per dieną galima surinkti 4 dronus, o vieno jų surinkimas gali užtrukti nuo 2 iki 4 valandų.

Pasak jo, surinkti dronus yra pakankamai lengva, juos konstruoti žmogų galima apmokyti per vieną dieną. Didelę konstravimo dalį užima komponentų litavimas ir jų vietos drone parinkimas, kad būtų užtikrintas lengvas prieinamumas taisymo metu.

KTU studentas pasakoja, kad „M-Lab“ suteikia puikias patalpas, kuriose patogu dirbti. Vienas didžiausių privalumų yra tai, kad į laboratoriją galima atvykti bet kuriuo paros metu, nes kartais, konstruodamas dronus, vaikinas praranda laiko nuovoką, todėl iš laboratorijos išeina po vidurnakčio.

„Nuo pat karo pradžios Ukrainoje man norėjosi prisidėti prie ukrainiečių gerovės – dabar galiu tai padaryti pasitelkdamas savo turimas žinias. Kadangi atsirado staigus šuolis FPV savadarbių dronų panaudojimui karo lauke, nusprendžiau prisidėti prie to, nes turiu daugiau nei 5 metų patirtį šioje srityje“, – sako jis.

T. Proscevičius teigia, kad KTU „M-Lab“ įsikūrusios inžinierių komandos siekia kurti unikalius dronus, kurie būtų pritaikomi įvairiose gyvenimo srityse. Taip pat vienas iš klausimų, kuris bus aktualus ateityje – dronų logistikos modeliavimas ir sprendimų kūrimas. Ilgalaikėje perspektyvoje dronai galės atlikti nemažai uždavinių, todėl reikia pradėti galvoti apie efektyviam jų naudojimui pritaikytą infrastruktūrą – autonomines įkrovimo stoteles ir kita.

Be to, ateityje studentų ir mokslininkų komanda planuoja suprojektuoti automatinį krovinio paleidimo prietaisą, kuris bus tvirtinamas prie įvairaus tipo dronų. Prietaiso pagalba bus galima paversti juos daugkartinio paleidimo dronais ir išsaugoti jau pagamintus dronus. Taip pat sprendžiama dronų apsauga nuo priverstinio nuleidimo sistemų.