„Švyturio“ alaus darykla užsitikrino 100 % gamybos aprūpinimą vėjo energija
2025-09-04 09:44
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.

iStock nuotr.
Kita „Švyturys-Utenos alus" priklausanti darykla Utenoje jau seniau yra perėjusi prie atsinaujinančių energijos išteklių – ją energija aprūpina tiek ant stogo įrengta saulės elektrinė, tiek nutolęs saulės parkas. Taigi nuo šiol visas „Švyturio" bei „Utenos" alus ir kiti gėrimai bus gaminami naudojant tik žaliąją energiją.
Sprendimas darykloje Klaipėdoje naudoti tik vėjo energetiką atliepia „Carlsberg" grupės programos tikslus – iki 2030 m. visą elektros energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių ir pasiekti neutralumą anglies dioksido atžvilgiu visose grupės daryklose.
Rolandas Viršilas.
„Švyturys-Utenos alaus“ nuotr.
Nauda ir aplinkai, ir verslui
Klaipėdos „Švyturys Brewery" pasirinkimas bendradarbiauti su bendrove „Saulė Vėjas" ir naudoti elektrą iš modernios jos valdomos 4,2 MW galios „Enercon E138" vėjo jėgainės yra ne tik svarbus žingsnis įmonės veiklos tvarumo kelyje, bet ir aiški lyderystės rinkoje deklaracija – gamyba tampa dar patikimesnė, draugiškesnė aplinkai ir inovatyvi.
„Šis sprendimas ne tik užtikrina patikimą žaliosios energijos tiekimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet ir demonstruoja, kaip gamybinės įmonės gali prisidėti prie tvarios energetikos ateities Lietuvoje. Inovatyvios, naujos vėjo jėgainės, kurios veiklą pradėjo 2025 m. vasario mėnesį išsiskiria tuo, kad elektrą gamina visą parą, kiekvieną metų dieną, pagamindamos iki 25 tūkst. MWh elektros energijos, užtikrindamos stabilų ir nuolatinį tiekimą. Džiugu matyti, kad tokio dydžio kompanijos, sektoriaus lyderės, renkasi atsinaujinančią energetiką ir prisideda prie oro taršos mažinimo Lietuvoje ir klimato kaitos stabdymo", – sako bendrovės „Saulė vėjas" direktorė Renata Šliažienė.
Mažvydas Matukas.
„Švyturys Brewery“ nuotr.
Žalioji energija taip pat yra ilgalaikė investicija į stabilumą. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra mažiau paveikūs rinkos svyravimams, o jų kaina ilgainiui tampa patikimesnė ir labiau prognozuojama nei tradicinių energijos šaltinių. Įmonėms tai reiškia mažesnę riziką dėl energijos tiekimo ir kainų pokyčių, kartu suteikiant galimybę veikti atsakingai bei prisidėti prie viso regiono energetinės nepriklausomybės.
Vėjas daryklai Klaipėdoje – klausimų nekėlęs pasirinkimas
Pranešime cituojamas „Švyturys Brewery“ daryklos aludaris Mažvydas Matukas teigia, kad vėjo energijos naudojimas Klaipėdos darykloje buvo natūralus ir savaime suprantamas sprendimas.
„Klaipėda nuo seno gyvena su jūra ir vėju – tai miesto veidas ir stiprybė. Mums, kaip aludariams, buvo natūralu rinktis vėjo energiją savo daryklai. Ji leidžia ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir išlikti ištikimiems šaknims, kurias diktuoja mūsų kraštas: pagarba gamtai, tvarumas ir atsakomybė už ateitį. Kiekvienas alus, kurį išverdame, yra glaudžiai susijęs su vieta, kurioje gyvename. Naudodami vėjo energiją norime parodyti, kad galima puoselėti tradicijas, bet kartu eiti koja kojon su ateitimi – gaminti kokybišką alų, saugant tai, kas mus supa: švarią jūrą, gryną orą ir tvarų rytojų", – įsitikinęs aludaris.
Sprendimas darykloje Klaipėdoje naudoti tik vėjo energetiką atliepia „Carlsberg" grupės programos tikslus – iki 2030 m. visą elektros energiją gauti iš atsinaujinančių šaltinių ir pasiekti neutralumą anglies dioksido atžvilgiu visose grupės daryklose.
„Bendrovė laikosi pasirinktos tvarios gamybos krypties, kurią nuosekliai vysto kartu su visa „Carlsberg" grupe: vykdome savo įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, mažinti klimato kaitą. Žvelgiant iš verslo perspektyvos – užsitikriname energetine nepriklausomybę ir stabilumą", – sako pranešime pacituotas „Švyturys-Utenos alaus" vadovas Rolandas Viršilas.
Rolandas Viršilas.
„Švyturys-Utenos alaus“ nuotr.
Nauda ir aplinkai, ir verslui
Klaipėdos „Švyturys Brewery" pasirinkimas bendradarbiauti su bendrove „Saulė Vėjas" ir naudoti elektrą iš modernios jos valdomos 4,2 MW galios „Enercon E138" vėjo jėgainės yra ne tik svarbus žingsnis įmonės veiklos tvarumo kelyje, bet ir aiški lyderystės rinkoje deklaracija – gamyba tampa dar patikimesnė, draugiškesnė aplinkai ir inovatyvi.
„Šis sprendimas ne tik užtikrina patikimą žaliosios energijos tiekimą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, bet ir demonstruoja, kaip gamybinės įmonės gali prisidėti prie tvarios energetikos ateities Lietuvoje. Inovatyvios, naujos vėjo jėgainės, kurios veiklą pradėjo 2025 m. vasario mėnesį išsiskiria tuo, kad elektrą gamina visą parą, kiekvieną metų dieną, pagamindamos iki 25 tūkst. MWh elektros energijos, užtikrindamos stabilų ir nuolatinį tiekimą. Džiugu matyti, kad tokio dydžio kompanijos, sektoriaus lyderės, renkasi atsinaujinančią energetiką ir prisideda prie oro taršos mažinimo Lietuvoje ir klimato kaitos stabdymo", – sako bendrovės „Saulė vėjas" direktorė Renata Šliažienė.
Anot jos, vėjo energijos naudojimas mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tai tiesiogiai padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.
Mažvydas Matukas.
„Švyturys Brewery“ nuotr.
Žalioji energija taip pat yra ilgalaikė investicija į stabilumą. Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra mažiau paveikūs rinkos svyravimams, o jų kaina ilgainiui tampa patikimesnė ir labiau prognozuojama nei tradicinių energijos šaltinių. Įmonėms tai reiškia mažesnę riziką dėl energijos tiekimo ir kainų pokyčių, kartu suteikiant galimybę veikti atsakingai bei prisidėti prie viso regiono energetinės nepriklausomybės.Vėjas daryklai Klaipėdoje – klausimų nekėlęs pasirinkimas
Pranešime cituojamas „Švyturys Brewery“ daryklos aludaris Mažvydas Matukas teigia, kad vėjo energijos naudojimas Klaipėdos darykloje buvo natūralus ir savaime suprantamas sprendimas.
„Klaipėda nuo seno gyvena su jūra ir vėju – tai miesto veidas ir stiprybė. Mums, kaip aludariams, buvo natūralu rinktis vėjo energiją savo daryklai. Ji leidžia ne tik mažinti poveikį aplinkai, bet ir išlikti ištikimiems šaknims, kurias diktuoja mūsų kraštas: pagarba gamtai, tvarumas ir atsakomybė už ateitį. Kiekvienas alus, kurį išverdame, yra glaudžiai susijęs su vieta, kurioje gyvename. Naudodami vėjo energiją norime parodyti, kad galima puoselėti tradicijas, bet kartu eiti koja kojon su ateitimi – gaminti kokybišką alų, saugant tai, kas mus supa: švarią jūrą, gryną orą ir tvarų rytojų", – įsitikinęs aludaris.
Infrastruktūra
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje – didžiausias itin greito elektromobilių įkrovimo parkas: vienu metu krausis 20 automobilių
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...










































































| www.julija.eu