Pasak Aplinkos apsaugos agentūros pranešime cituojamos direktorės Mildos Račienės, teismo sprendimas patvirtino, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas buvo atliktas išsamiai, įvertinant galimas rizikas ir nustatant taršos prevencijos priemones. Visos nustatytos sąlygos taip pat yra perkeltos į įmonei išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą.

PAV vertinimas atliktas laikantis teisės aktų

LVAT teisėjų kolegija konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje buvo pateikti išsamūs duomenys apie planuojamą sunaudoti dyzelino ir suskystintų dujų kiekį bei jų įtaką oro taršai ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijoms. Teismo vertinimu, poveikis aplinkos orui ir klimatui buvo įvertintas laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė PAV ribas, nustatydamas papildomą pareigą vertinti degalų tiekimą. LVAT išaiškino, kad administravimo subjektas negali reikalauti daugiau, nei numatyta teisės aktuose, nes tokie reikalavimai galėtų lemti neteisėtą sprendimą.

Degalų naudojimas nepatenka į draudžiamų veiklų kategoriją

Nagrinėdamas bylą teismas taip pat pasisakė dėl degalų naudojimo teritorijoje, kuri patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3 juostos 3a sektorių. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai prilygino degalų naudojimą pavojingų cheminių medžiagų veiklai.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas atskirai reglamentuoja pavojingas chemines medžiagas ir naftos produktus. Be to, 2025 m. įstatymo pakeitimai aiškiai patvirtino, kad degalų naudojimas transporto priemonių eksploatacijai, įskaitant jų pylimą, nėra laikomas draudžiama veikla. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada apie negalimą degalų naudojimą buvo nepagrįsta.

Teismas atmetė prielaidas dėl pavojingų medžiagų naudojimo

Byloje taip pat buvo keliamas klausimas dėl MUF dervos naudojimo gamybos procese. LVAT konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai šiuo klausimu buvo grindžiami prielaidomis ir nebuvo pagrįsti leistinais įrodymais. Pagal CLP reglamentą vertinami mišiniai, o nagrinėta derva nėra klasifikuojama kaip pavojinga.

Teismas pažymėjo, kad Agentūros sprendime nustatyta sąlyga leidžia naudoti tik nepavojingas chemines medžiagas, o jų keitimas galimas tik į tokias pačias nepavojingas alternatyvas. Kadangi pareiškėjas nepateikė ekspertizės ar reikalavimus atitinkančių specialistų išvadų, šie argumentai nebuvo laikomi pakankamais panaikinti Agentūros sprendimą.

Katalizatoriaus keitimas poveikio vertinimo nepakeitė

Teismas taip pat nagrinėjo klausimą dėl katalizatoriaus pakeitimo gamybos procese – iš Bio-Kat-1005WU į Bio-Kat-1013WU. LVAT nustatė, kad šis pakeitimas buvo atliktas atsižvelgus į Agentūros pastabas ir gamintojo rekomendacijas.

Poveikio vertinimas dėl to nepasikeitė, nes formaldehido emisijų skaičiavimai buvo atlikti pagal blogiausio scenarijaus modelį. Pareiškėjo argumentai dėl galimos cheminės sudėties įtakos taip pat nebuvo pagrįsti specialistų ar ekspertų išvadomis, todėl teismas jų nelaikė pakankamais.

Sprendimas galutinis – bendruomenės skundas atmestas

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į teiginius dėl galimų cheminių tyrimų pačioje gamykloje. PAV ataskaitoje numatyta, kad visi tyrimai bus atliekami išorės akredituotose laboratorijose, todėl teiginiai apie galimą laboratorinę veiklą vietoje buvo vertinami kaip hipotetiniai.

Galutinėje nutartyje LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiąją teisę dėl degalų naudojimo. PAV ataskaita atitiko teisės aktų reikalavimus, o pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, galinčių paneigti Agentūros sprendimo teisėtumą.

Todėl teismas panaikino Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priėmė naują nutartį – Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.