Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2024 m. kovo 27 d. sprendimu išnagrinėjo Seimo nario pareiškimą ištirti perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) parengto ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 30 punkto atitiktį pareiškėjo nurodytoms įstatymų ir Europos Sąjungos teisės akto nuostatoms bei iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems reikalavimams.

Tikrinta tvarkos aprašo nuostata iš esmės yra numatyti hibridinės elektrinės, susidedančios iš saulės ir vėjo elektrinių, leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai, kurie yra nustatomi atskirai vertinant leistiną generuoti galią kiekvienai iš hibridinė elektrinę sudarančių elektrinių (saulės bei vėjo), o tokių ribojimų nustatymas yra tiesiogiai susijęs su laisvos saulės arba vėjo galios atitinkamoje perdavimo tinklo zonoje apimtimi, kuri (apimtis) nustatoma atsižvelgiant į toje pačioje zonoje prijungtų saulės ir vėjo elektrinių Valandinius elektros energijos gamybos grafikus.

Kitaip tariant, kaip pastebėjo išplėstinė teisėjų kolegija, ši nuostata, be kita ko, įtvirtina pagrindą LITGRID AB

(i) atsisakyti rezervuoti leidžiamą generuoti galią minėtai hibridinei elektrinei, jei prie perdavimo tinklo zonos pralaidumo galios jau yra prijunta (rezervuota) 100 proc. saulės elektrinių leistinos generuoti galios arba 100 proc. vėjo elektrinių leistinos generuoti galios;

(ii) minėtos hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią rezervuoti taip, kad kiekvienai iš ją sudarančių elektrinių (saulės ir vėjo) rezervuojama galia neviršytų laisvos saulės ir vėjo galios atitinkamoje zonoje apimties.

Tuo tarpu pareiškėjas iš esmės manė, kad leistina generuoti galia hibridinės elektrinės prijungimo prie perdavimo tinklo taške turi būti rezervuojama neatsižvelgiant į šią elektrinę sudarančias saulės ir vėjo elektrines.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, akcentuodama pareiškėjo apibrėžtas norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas, pirmiausia pripažino, kad Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytas ribojimas, be kita ko, iš esmės yra objektyviai nulemtas ribotu perdavimo tinklų pralaidumu ir grindžiamas siekiu išvengti elektros tinklo įrenginių perkrovų.

Savo ruožtu pripažinta, kad ginčyta Tvarkos aprašo nuostata neprieštarauja atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 daliai, kurioje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, neišskiriant atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, tiesiogiai reglamentuojami prievolių užtikrinimo klausimai tik joje konkrečiai nurodytais atvejais. Kaip pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija, nėra pagrindo šią įstatymo nuostatą aiškinti nei kaip ribojančią Elektros energetikos įstatyme numatytų bei objektyviai ribotu perdavimo tinklo pralaidumu grindžiamų ribojimų taikymą, nei kaip implicitiškai draudžiančia tokį reguliavimą, kuris yra įtvirtintas Tvarkos aprašo 30 punkte.

Atitinkamai išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pripažino, kad Tvarkos aprašo 30 punktas tiek, kiek tai yra susiję su jo atitiktimi minėtai atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatai, neprieštarauja iš teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams

Nustačiusi įvairius pareiškimo trūkumus, kitą norminės administracinės bylos dalį išplėstinė teisėjų kolegija nutraukė.