Eglė Šimkienė, nekilnojamojo turto bendrovės „Galio Group" pardavimų vadovė, pastebi, jog iki 2021 m. pagal naujo būsto pasiūlą dešimtmetį dominavo šiaurinės ir centrinės miesto dalys kaip Pašilaičiai, Bajorai, Santariškės, Žirmūnai, Šnipiškės.

„Per minimą laikotarpį beveik pusė visos naujo būsto pasiūlos išplėtota Vilniaus šiaurinėje ir centrinėje dalyse. Čia buvo didelė pasiūla sklypų, tinkamų plyno lauko investicijoms, be to, geriau išplėtota socialinė infrastruktūra, investicijas skatino ir projektų sinergijos efektas. Palyginimui, pietinėje sostinės dalyje pasiūla sudarė vos apie šeštadalį Vilniaus pasiūlos, o projektai iki 2020 m. daugiausia plėtoti kaip plyno lauko investicijos. Ilgainiui laisvų ir neužstatytų sklypų pasiūla reikšmingai susitraukė visame mieste. Šiaurinės ir centrinės miesto dalies būsto rinka prisisotino, socialinė bei susisiekimo infrastruktūra tapo perkrauta, patrauklumas sumažėjo, todėl investicijos persikėlė į plėtotojams sudėtingesnę pietinę Vilniaus dalį", – poslinkio priežastis pasakoja pranešime cituojama E. Šimkienė.

2022-2023 m. didžiausią naujo būsto pasiūlos kąsnį sudarė Vilniaus pietiniai bei pietvakariniai rajonai – Naujamiestis, Vilkpėdė, Lazdynai ir Lazdynėliai, Naujininkai, Burbiškės.

Eglė Šimkienė,

bendrovės „Galio Group“

nuotr.

 

Pasak E. Šimkienės, po keleto metų štilio, pastaraisiais metais būsto rinka vėl tapo itin aktyvi Naujamiestyje, tačiau sklypų potencialas traukiasi, o jų kainos tampa sunkiai įkandamos, todėl plėtotojų investicijos slenkasi toliau į pietus. Pavyzdžiui, Vilkpėdėje šiuo metu statomi du, o netolimoje ateityje suplanuoti 8 nauji būsto projektai, kuriuose iš viso bus įrengta apie 1400 butų ir galės apsigyventi apie 3 tūkst. gyventojų.

„Per artimiausius 3-4 metus Vilkpėdėje planuojama pastatyti tiek pat naujų butų, kiek iki šiol buvo pastatyta per 2007-2024 metų laikotarpį. Įdomu tai, jog nuo 2020 m. visi čia plėtojami ir planuojami nauji būsto projektai yra buvusių pramoninių zonų konversija į modernias gyvenamąsias bei komercines miesto erdves. Tokių teritorijų pietinėje miesto dalyje apstu, tad čia yra turbūt vienas didžiausių ateities potencialų mieste konversijai į gyvenamas bei komercines teritorijas", – kalba „Galio Group" pardavimų vadovė.

E. Šimkienė pastebi, kad gyvenamieji-komerciniai projektai neišvengiamai vis labiau stums pramonės zonas tolyn į miesto pakraščius arba iš miesto, tačiau procesas nebus toks spartus ir sparčiau vystysis arčiau miesto centro esančios teritorijos, kur jau yra išplėtota ir miesto savivaldybės naujai plėtojama ar planuojama plėtoti socialinė infrastruktūra.

„Pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytus pokyčius, Vilkpėdės gyventojų turėtų padaugėti apie 10 tūkst., tad čia numatytas ir socialinės infrastruktūros kūrimas, planuojamos naujos viešosios eismo infrastruktūros jungtys, kurios padidins mikrorajono susisiekimą su gretimomis miesto dalimis. Tai, jog miesto savivaldybė užtikrino, jog pietinės Vilniaus dalies konversija yra tarp miesto prioritetų, yra svarbus veiksnys, pritraukiantis vis daugiau NT plėtotojų investicijų į būsto ir multifunkcinius projektus", – sako E. Šimkienė.