Krantinėje įrengtas ir nusileidimas iki vandens, suremontuotos nuovažos, viena jų – ypač nuožulni, taigi patogesnė važiuojantiems ar stumiantiems vežimėlius. Krantinėje atlikti dar ne visi numatyti darbai, naudotis šia viešąja erdve visa apimtimi Savivaldybė pakvies kiek vėliau šį pavasarį. Naujas takų apšvietimas bus baigtas įrengti artimiausiu metu.

Tvarkant krantinę pasodinta 211 medžių, 7,7 tūkst. krūmų, taip pat žolinių, dekoratyvinių augalų.

Šiais metais, rašoma sostinės savivaldybės pranešime, bus baigta tvarkyti ir beveik 2 kilometrų ilgio krantinės atkarpa nuo Brolių Vileišių skvero iki Šilo tilto prieigų. Ji taps patogesnė pėstiesiems ir dviratininkams, ypač Sluškų ir P. Vileišio gatvių prieigose, kur iki šiol judėjimo galimybės jiems buvo ribotos. Bus įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, rekonstruotas lietaus nuotekų tinklas.

Krantinės tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų sutvarkymui šiuo metu vykdomos projektavimo pirkimo procedūros. Dėl likusios atkarpos nuo Žaliojo tilto iki Brolių Vileišių skvero šiais metais bus pasirašyta rangos sutartis. Bus rekonstruoti dviračių ir pėsčiųjų takai, laiptai, įrengtas naujas apšvietimas, terasos, mažosios architektūros elementai, poilsio salelės. Preliminariai ši atkarpa galėtų būti užbaigta kitų metų pabaigoje.

Pernai buvo baigti dešiniosios Neries krantinės nuo Žvėryno iki Žirmūnų tvarkymo darbai. Sutvarkyta dešinė Neries krantinė tarsi prisikėlė naujam gyvenimui – šiltuoju metų laiku tapo gyviausia viešoji erdvė. Nauji takai, dviračių trasos, prieplaukos, atsiradę pakrantės restoranėliai, didžiulis sporto aikštynas prie Baltojo tilto, žalesni upės šlaitai (iš viso dešinėje krantinėje pasodinta 690 medžių, apie 25 tūkst. krūmų), pačioje upėje įrengtas pontoninis tiltas ir poilsio vietos prie vandens – be šių dalykų dažnas vilnietis savo vasaros jau nebeįsivaizduoja.

Krantinės atnaujinimo darbų užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė. Krantinės projektą parengė bendrovė „Vilniaus planas", projekto priežiūrą vykdo „Vilniaus vystymo kompanija". Atnaujinimo darbai didžiąja dalimi finansuojami Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.