„Nuoseklus gyventojų įpročių ir lūkesčių stebėjimas leidžia matyti ne pavienius pasirinkimus, o kryptį, kuria juda miestai ir jų gyventojai. Ryškiausias pastarųjų metų pokytis fiksuojamas susisiekimo įpročiuose – nors automobilis vis dar išlieka svarbia susisiekimo priemone, jo dominavimas miesto kasdienybėje silpnėja“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ pranešime cituojama ryšių su visuomene vadovė Akvilė Varanauskienė.

Lyginant su 2024 m., miestuose reikšmingai sumažėjo pirmenybę automobiliui teikiančių gyventojų dalis – nuo 47 proc. iki 36 proc., o visose kitose susisiekimo priemonių kategorijose fiksuojamas nuosaikus augimas.

Vertinant bendrą trijų didžiųjų Lietuvos miestų ir jų rajonų gyventojų imtį, 38 proc. respondentų pirmenybę teikia susisiekimui nuosavu automobiliu, 29 proc. renkasi viešąjį transportą, o 16 proc. dažniausiai juda pėsčiomis.

Elektromobilio tema taip pat pamažu tampa įprasta gyventojų planuose. Šiuo metu elektromobilį turi 5 proc. apklaustųjų, dar 13 proc. planuoja jį įsigyti per artimiausius trejus metus, o ketvirtadalis – per 5–10 metų laikotarpį.

Centras ir priemiestis – skirtingi, bet ne priešingi pasirinkimai

Gyventojai aiškiai renkasi tarp skirtingų gyvenimo scenarijų, rodo apklausos rezultatai. 37 proc. respondentų rinktųsi būstą miesto centre arba arti jo, 17 proc. – miegamuosiuose rajonuose, o 39 proc. – priemiesčiuose ar už miesto ribų.

„Galime daryti išvadą, kad gyventojai renkasi ne tiek konkrečią vietą, kiek gyvenimo būdą ir kasdienio judėjimo modelį. Tyrimas parodė, kad projektai toliau nuo miesto patrauklūs dėl ramesnės aplinkos, žaliųjų erdvių ir didesnio privatumo, o būstas centre ar arti jo vertinamas dėl didesnio turto likvidumo ateityje, geriau išvystytos viešojo transporto infrastruktūros ir galimybės kasdienėje veikloje mažiau priklausyti nuo automobilio“, – pastebi A. Varanauskienė.

Darbo artumas pakeitė kasdienio judėjimo pasirinkimus

Susisiekimo įpročių pokyčius atspindi ir atstumo iki darbo vietos vertinimas. 45 proc. trijų didžiųjų miestų gyventojų, galvodami apie kasdienę kelionę tarp namų ir darbo, išskiria darbo vietos artumą kaip svarbų kriterijų. Dar trečdaliui svarbu, kad kelionės metu būtų patogu pasiekti parduotuves ir prekybos centrus.

Darbo vietos artumas reikšmingiausias Vilniaus miesto gyventojams – jį išskyrė 50 proc. apklaustųjų. Šis kriterijus taip pat labiau aktualus moterims bei jaunesniems respondentams: 20–30 metų amžiaus grupėje jį svarbiu laiko 55 proc. apklaustųjų.

„Kai gyventojai atsitraukia nuo automobilio, keičiasi ir jų lūkesčiai miestui. Svarbesniu tampa ne pats susisiekimo būdas, o tai, kiek patogiai kasdien galima pasiekti darbą, paslaugas ir laisvalaikio vietas. Tai tiesiogiai veikia ir būsto vertę“, – sako A. Varanauskienė.

Kaip gyventojai apibrėžia tvarų miestą

Tvaraus miesto sampratą gyventojai pirmiausia sieja su žaliosiomis erdvėmis. Be jų, 59 proc. respondentų mano, kad tvariame mieste būtinas patogus viešasis transportas, o 55 proc. – išvystyti pėsčiųjų ir dviračių takai.

Reikšmingai išaugo ir atliekų rūšiavimo bei šiukšlių utilizavimo sistemų svarbos vertinimas – nuo 52 proc. 2024 m. iki 57 proc. šiemet. Nors klimato kaitos daromas poveikis aplinkai išlieka svarbus 3 iš 5 respondentų, apklausos rezultatai rodo, kad tvarumas gyventojų sąmonėje vis labiau siejamas su kasdienėje aplinkoje matomais ir naudojamais sprendimais.

Technologijos ir sauga įsitvirtina kaip būsto vertės dalis

Renkantis būstą nekilnojamojo turto projekte, svarbiausiu tvarumo kriterijumi gyventojai įvardija žaliąsias erdves – net 72 proc. respondentų nurodo, kad tai jiems svarbu. Toliau rikiuojasi patogus susisiekimas viešuoju transportu (65 proc.), A++ energinio naudingumo klasė (63 proc.) ir galimybė rūšiuoti atliekas (61 proc.).

Gyventojų lūkesčiai apima ir technologinius sprendimus: 4 iš 5 apklaustųjų tikėtųsi, kad naujo būsto projekte būtų įrengtos saulės baterijos energijos gamybai, o 46 proc. norėtų geoterminio šildymo sistemų.

Naujausiuose Tvarumo barometro duomenyse ryškiai matomas ir dar vienas akcentas – sauga. Panašios dalys respondentų sutiktų mokėti papildomai už būstą su įrengta civilinės saugos patalpa, tam nepritartų arba šiuo klausimu dar nėra apsisprendę. Tuo metu rajonuose gyvenantys gyventojai šią galimybę vertina palankiau – 42 proc. jų sutiktų mokėti papildomai.

„Tai rodo, kad gyventojai būstą vis dažniau vertina ne tik kaip gyvenimo vietą, bet ir kaip ilgalaikį sprendimą, apimantį pasirengimą nenumatytiems scenarijams. Saugos klausimai natūraliai įsilieja į tvarumo sampratą“, – pažymi A. Varanauskienė.

Lietuvos didmiesčių gyventojų apklausą „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas atliko 2025 m. rugsėjo mėnesį. Iš viso apklausoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis 25–74 metų amžiaus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų bei rajonų gyventojų.