2026 m. spalio 16 d. penktadienis, 9:04:58
Reklama  |  facebook

Uostamiesčio transporto sraute – kone didžiausias procentas elektromobilių; įkrovimo tinklas plečiasi toliau

2025-02-26 08:17
Nors gerokai mažesnė Klaipėda absoliučiais registruotų elektromobilių skaičiais nusileidžia Vilniui ir Kaunui, uostamiesčio regioną pagrįstai galima laikyti lyderiu pagal tai, kokia dalis gyventojų renkasi ekologiškas transporto priemones. Šiemet Klaipėdoje planuojami elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros projektai turėtų dar labiau pagerinti miesto pozicijas žaliojo transporto žemėlapyje.
nuotrauka
Bendrovės „Enefit“ nuotr.


Minimos įmonės
Enefit, UAB
Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šių metų vasario 1 d. daugiausia elektromobilių buvo sostinės regione. Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybėse kartu sudėjus iš viso buvo registruota daugiau kaip 13,8 tūkst. grynųjų elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų. Kaune ir Kauno rajone tokių transporto priemonių buvo 5,7 tūkst., o Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone – 2,5 tūkst.

Ekspertai pastebi, kad nors šiais skaičiais Klaipėda atsilieka nuo Vilniaus ir Kauno, tačiau reikia įvertinti, kad ir gyventojų skaičiumi ji yra kone du kartus mažesnė už Kauną ir pusketvirto karto – už Vilnių.

Be to, dar įspūdingiau Klaipėdos regionas atrodo, kai pažvelgiama į kaimynines Palangos ir Neringos savivaldybes. Drauge su Vilniaus miestu jos yra vienintelės, kuriose elektromobiliai sudaro daugiau kaip 3 proc. viso transporto parko. Pavyzdžiui, Neringoje vasario 1 d. buvo registruota 418 automobilių, kai 20 kartų didesniame Panevėžyje – tik 585.

Įkrovikliai – skirtingiems vairuotojų poreikiams

Penktadienį, vasario 21 d., prie Priestočio g. esančio „Norfa XXL“ prekybos centro pradėjo veikti du nauji 160 kW galios „Enefit Volt“ tinklo įkrovikliai. Pasak T. Žilionio, ši vieta pasirinkta ne atsitiktinai – ji patogi tiek miesto gyventojams, tiek pravažiuojantiems keliautojams ar į pajūrį traukiantiems poilsiautojams, nes yra šalia pagrindinių transporto arterijų ir miesto centro objektų.

Aplinkos projektų
valdymo agentūros nuotr.
 

Praėjusių metų vasarą būtent Klaipėdoje pradėjo veikti galingiausi viso „Enefit Volt“ tinklo įkrovikliai. Šalia „Švyturio“ arenos įrengtose stotelėse elektromobilius galima įkrauti naudojantis 320 kW galia. Šiemet bendrovė įgyvendins dar du stambius įkrovimo infrastruktūros projektus. Šalia statomo prekybos ir pramogų centro „Sendvario miestas“ bus įrengti du ypač greiti net 320 kW ir keturi 47 kW galios įkrovikliai, o prie vystomo „Jūros miesto“ projekto vairuotojų lauks net aštuoni 120 kW galios įkrovikliai.

Šiuo metu Klaipėdoje ir rajone veikia 12 „Enefit Volt“ įkroviklių su 24 įkrovimo prieigomis. Po naujų projektų įgyvendinimo šis skaičius daugiau nei padvigubės, be to, infrastruktūra reikšmingai pasipildys tiek didelės galios įkrovikliais, skirtais skubantiems vairuotojams, mažesnio galingumo įrenginiais, kuriuose pigiau įkrauti transporto priemonę bus galima ilgesnį laiką pramogaujant ar apsipirkinėjant.

„Labai svarbu, kad Klaipėdoje elektromobilių infrastruktūra planuojama ir diegiama kompleksiškai. Įkrovimo stotelės integruojamos į naujai vystomas teritorijas, kuriose gyventojai pramogaus, apsipirkinės prekybos centruose ar lankysis viešojo maitinimo įstaigose“, – pažymi pranešime cituojamas žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo elektromobilių įkrovimo tinklo vystymo vadovas Tomas Žilionis.

Klaipėdos sėkmė – ne atsitiktinė

„Enefit“ viešojo įkrovimo tinklo vystymo vadovo teigimu, Klaipėdos regiono sėkmė elektromobilių srityje nėra atsitiktinė. Mieste susilieja keli svarbūs faktoriai: išvystyta prekybos ir paslaugų infrastruktūra, aktyvus verslo bendruomenės įsitraukimas į žaliąją transformaciją ir uostamiesčio, kaip tarptautinių transporto srautų mazgo, specifika.

Be to, ekspertas atkreipia į dėmesį į dar vieną svarbią aplinkybę. Per Klaipėdą į mūsų šalį ir iš jos keltais vyksta daug keliautojų iš Skandinavijos šalių, kuriose elektra varomos transporto priemonės jau keletą metų dominuoja.

„Savo elektromobiliais išvažiavę iš keltų šie keliautojai tikisi ir mūsų valstybėje rasti jiems įprastą įkrovimo infrastruktūros lygį. Tad plėsdami savo tinklą uostamiesčio regione prisidedame ne tik prie vairuotojų poreikių tenkinimo, bet ir prie Lietuvos įvaizdžio“, – sako T. Žilionis.
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra