Darbus atliko „Tiltuva“

Vykdant darbus nudažyti metaliniai tilto turėklai ir atitvarai, turėklinis blokas ir fasadinės metalinės sijos, suremontuoti deformaciniai pjūviai, taip pat šalitilčio danga, pašalinti nelygumai, užsandarintas turėklinis bortas, kraštiniuose tarpatramiuose įrengtas vandens nuvedimas. Darbų metu taip pat nuvalyti grafičiai, nuplauti granitiniai tilto paviršiai: ramstai, sparnai, atramos.

Remontuojant tiltą kartu sutvarkytos ir šalia esančios krantinės prieigos, jų dangos – krantinėse pakeistos gelžbetoninės plokštės, jos užpiltos skalda, Žvėryno pusėje taip pat išbetonuoti ir epoksidine derva padengti gelžbetoniniai laiptai.

Sauliaus Žiūros

nuotr.

Vykdant planinius remonto darbus, automobilių eismas Žvėryno tiltu nebuvo ribojamas. Žvėryno tilto remonto darbus atliko tiltus ir viadukus visame mieste prižiūrinti įmonė UAB „Tiltuva".

Toliau bus tvarkomas Geležinio Vilko gatvės tiltas per Nerį. Atliekant darbus iki liepos 31 d. bus draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų eismas rytine tilto puse, o nuo rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. – vakarine tilto puse.

Žvėryno tiltas – antrasis tiltas sostinėje

Beveik 400 metų nuo 1536 metų vienintelis tiltas per Nerį Vilniuje buvo Žaliasis tiltas, o antrasis atsirado būtent Žvėryne. Tiltas pastatytas 1905–1907 m. vietoje ten pat buvusio medinio tilto, kuris tarnavo kiek daugiau nei dešimtmetį. Kadangi per medinį tiltą negalėjo važiuoti sunkios transporto priemonės, 1902 m. Žvėryno dvarą prijungus prie Vilniaus, buvo paskelbtas konkursas metaliniam tiltui statyti.

Žvėryno tilto ilgis – 103,1 m, plotis – 11,35 m. Įdomu tai, kad Žvėryno tiltas yra vienintelis sostinėje, neskaitant uždaryto Bukčių pėsčiųjų tilto, su atramomis („kojomis") vandenyje. 1944 m. dalis tilto buvo susprogdinta. Po rekonstrukcijos 2005 metas didesnės apimties Žvėryno tilto tvarkymo darbai iki šių metų nebuvo atliekami.

Naujausių laikų istorijai šis tiltas svarbus tuo, kad 1991–1992 m. prie tilto ir ant jo stovėjo Seimo gynėjų barikados, dalis jų eksponuojama prie Seimo pastato.