Architektūrinio konkurso užduotis numatė sukurti pagrindinę Perkūnkiemio identitetą formuojančią 09 ha ploto erdvę, kuri būtų patraukli ir funkcionali visais metų laikais. Formuojant konkurso užduotį siūlyta atkreipti dėmesį ir į energiją tausojančias technologijas bei žiedinės ekonomikos sprendimus, kurie ne tik ilgina architektūrinių sprendinių gyvavimo ciklą, bet ir gerina gyventojų kasdienybę.

Panaudoti tvarūs kraštovaizdžio sprendimai

„Organizuodami architektūrinius konkursus visų pirma bendraujame su rajono bendruomenėmis – tais, kuriems ši teritorija bus kasdienio gyvenimo dalis. Ieškome bendrų susitarimų, išryškiname pagrindinius poreikius. Šįsyk tai buvo siekis urbanizuotame rajone turėti kuo žalesnę, patrauklią, funkcionalią erdvę ir ramiems pasibuvimams, ir bendruomenės renginiams", – pasakojo pranešime cituojama Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

Pasak pranešime cituojamos Vilniaus m. vyriausiosios architektės, konkurso komisijos pirmininkės Lauros Kairienės, „Perkūno oželio" idėja komisijos dėmesį pelnė dėl sėkmingai išspręstų aplinkos integravimo ir erdvės formavimo klausimų.

„Bauland“

vizualizacija

„Ši idėja išsiskyrė jautriu požiūriu į urbanistinį kontekstą – panaudoti tvarūs kraštovaizdžio sprendimai, atsižvelgta į bendruomenės poreikius pasiūlant kelias programas erdvėje. Šis skveras taps ne tik gamtos oaze, bet ir kultūrine bei edukacine erdve, atvira visai bendruomenei, – sako L. Kairienė. – Tiesa, Pašilaičiuose viešųjų erdvių deficitas yra milžiniškas, tad visų poreikių ir erdvės charakterių vienoje vietoje sutelkti ir neįmanoma. Tikiu, kad šis parkas – skveras bus gera pradžia viešųjų erdvių tinklo rajone kūrimui".

„Bauland“

vizualizacija

Teritorijoje architektai ir projektuotojai turėjo numatyti objektus įvairaus amžiaus ir interesų žmonėms, mažosios architektūros elementus įvairioms veikloms ir meno kūrinį.

Kurdami rajono identitetą pasitelkė folklorą

„Svarbi skvero koncepcijos dalis – Perkūno oželio mitologinės reikšmės įprasminimas. Skverui siūloma suteikti šį pavadinimą siekiant atkreipti dėmesį į paukštelio ryšį su pagonių dievu Perkūnu bei teritorijos pavadinimo – Perkūnkiemis – kilmę. Senovės lietuvių tikėjimu, Perkūno oželis yra laikomas Perkūno palydovu. Šis paukštelis praneša apie artėjančias perkūnijas. Dėl šios išskirtinės sąsajos jis įgijo simbolinę reikšmę, kurią planuojama perteikti ir skvero lankytojams. Mums svarbu projektuojant kurti tapatumą ir identitetą, dėl to šios sąsajos simboline vietų kūrimo prasme yra labai svarbios", – sako idėją pasiūliusios ir konkursą laimėjusios „Bauland" vadovas Donatas Baltrušaitis.

„Bauland“

vizualizacija

Dabar dalis teritorijos ties Perkūnkiemio g. 22 yra apaugusi savaiminiais želdiniais, nepritaikyta lankymui, poilsiui ir beveik nenaudojama. Kita teritorijos dalis naudojama kaip neoficiali automobilių stovėjimo aikštelė. Įgyvendinus projektą be rekreacinės zonos numatyta ir 50 vietų koriu sutvirtintos vejos automobilių stovėjimo aikštelė. Numatyta T formos apsisukimo galimybė ir pėsčiųjų patekimai iš trijų skirtingų skvero pusių.

Atnaujinus teritoriją joje bus pasodinti želdinių masyvai: sodinami įvairaus dydžio ir aukščio vietiniai medžiai bei krūmai, formuojantys jaukią aplinką ir natūralias buveines. Centrinėje dalyje planuojamas dekoratyvinis fontanas, o nuošalesnėje – edukacinė gamtos zona su vabzdžių viešbučiais ir informacinėmis lentelėmis. Įrengiamos dvi vaikų žaidimų aikštelės, amfiteatras, ramaus poilsio zonos su pavėsinėmis.

„Bauland“ vizualizacija

Projektavimo darbus numatyta baigti – 2026 m., o rangos darbų pabaiga planuojama 2028 m.

„Bauland“ projekto komanda: Agnė Dailidaitė, Donatas Baltrusaitis, Povilas Šimonėlis, Kaarel Tigane, Rasa Pilkauskaitė, Jonas Vyšniauskas, Goda Eigelytė, Anita Levin.