Darbo skelbimų skaičius apskrityje užima reikšmingą dalį – kasmet apima net trečdalį šalies darbo paklausos, o Vilniuje – ketvirtadalį visų darbo pasiūlymų Užimtumo tarnybos platformoje. Ir kaip paradoksaliai skambėtų – čia koncentruojasi trečdalis oficialiai nedirbančių gyventojų. Šiuo metu darbo ieško 59,7 tūkst. asmenų, o laisvų darbo vietų gegužę registruota 2,1 tūkst.

Net 70 proc. laisvų darbo vietų Vilniaus apskrityje tenka kvalifikuotiems darbininkams (50 proc.) ir specialistams su aukštuoju išsilavinimu (20 proc.). Pernai darbo ieškantys galėjo rinktis iš 62,5 tūkst. darbo pozicijų. Darbo jėgos paklausos pikas fiksuotas 2021 metais – 132,1 tūkst.

„Nemažėja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas visuose sektoriuose. Kvalifikacinis darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas darosi vis aštresnis, – kalbėjo Vilniaus departamento direktorė Jurgita Bražinskienė. – Sėkmingą įsidarbinimą lemia ne tik išsilavinimas, kvalifikacija ir profesiniai įgūdžiai, bet ir atsakingumas, kūrybiškumas. Darbdaviai pirmenybę teikia gebantiems savarankiškai dirbti, universaliems, technologiškai išprususiems ir lankstiems kandidatams“.

Ko labiausiai reikia?

Vilniaus darbdaviai, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime, šiemet daugiausiai (30 proc.) laisvų darbo vietų siūlo administracinės ir aptarnavimo veiklos srities darbuotojams, 19 proc. – didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto srities darbuotojams, 9 proc. – transporto ir saugojimo sektoriaus – vairuotojams, administratoriams, vadybininkams ir kt.

Įmonės pirmąjį ketvirtį ieškojo pardavimo vadybininkų, automobilių šaltkalvių, mechanikų, virėjų, konditerių, pusgaminių ruošėjų, vairuotojų, administratorių, vadybininkų, apsaugos darbuotojų, valytojų. Nuolatiniai skelbimai registruojami iš įmonių „GrifsAG“, „Eurocash1“, „Linkris“, „Daily Spaces“, „Dussmann service“, „Vitaresta“, „CORPUS A“, „ABS Autoservisas“, „Maxima LT“, UAB „Autotoja“, „IKI Lietuva“, „Rivona“, „ATN Bus Rent“, „Mikroautobusų nuoma“.

Vilniaus regionui būdingas gyventojų mobilumas – iš aplinkinių rajonų daug dirba sostinės įmonėse, kurios organizuoja pavežėjimą į darbą, pvz., „Maxima LT“, „Vilniaus paukštynas“, „LT Logic“.

Labai trūksta mokytojų – lietuvių, anglų, ispanų, prancūzų kalbų, matematikos, biologijos, chemijos, geografijos, etikos, muzikos, kūno kultūros, kompiuterijos, logopedų; kompiuterių duomenų analitikų, vadovų (statybos darbų, darbų saugos padalinio, mažmeninės prekybos padalinio, gamybos padalinio, renovacijos projektų, pamainos viršininkų), inžinierių (kompiuterijos, statinių priežiūros, automatikos, elektros, pramonės įrenginių ir įrankių), ergoterapeutų, medicinos psichologų, kineziterapeutų, gydytojų psichiatrų, bendrosios praktikos slaugytojų, masažuotojų; buhalterių, biologų.

Nuolat ieškoma pardavėjų, valytojų, virėjų, transporto priemonių vairuotojų, statybininkų aukštybininkų, gamybos įrenginių operatorių ir kt. Paklausūs – sandėlio darbuotojai, etikečių klijuotojai – darbo vietas nuolat skelbia „Vingės terminalas“ ir „LT Logic“. Darbuotojų ieško įvairių ekonominių veiklos rūšių įmonės – tiek pramonės, tiek paslaugų sektoriaus – tai „Altas komercinis transportas“, „Vilnika“, „Lietpak“, „Riešės plantacija“, „Somlita“, „Villon“.

Trakuose juntamas didelis poreikis viešojo maitinimo ir viešbučių sektoriaus darbuotojų. „Midestina“, „Infinity group“, „Raseka“, „Skaisčio baras“, „Kiubėtė“, „Vievio Namai“, „Sūkuriškės“, „Perkūnkiemis plius“, „HALKIS“, „Pas Stepą“ ir kt. registruoja darbo vietas virėjams, vyr. virėjams, pagalbiniams virtuvės darbuotojams, kambarinėms, restoranų valytojams, padavėjams barmenams.

Trakuose ir Elektrėnuose darbuotojų ieško „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, mažos mažmeninės prekybos maisto produktais parduotuvės. Logistikos įmonės „HAVI Logistics“, „Vingės Transsphere logistika“ Vievyje nuolat registruoja laisvas darbo vietas. Transporto priemonių remonto veikloje daugiausiai pasiūlymų Trakuose ir Lentvaryje („Trakų autocentras“, „Jusada Plius“, „Laurimeta“, „USVA“).

Gamyboje daugiausiai darbo skelbimų – gamybinių įrengimų operatoriams, staliams baldžiams, plastiko perdirbimo įrengimų operatoriams, frezuotojams, popierinių gaminių gamybos mašinų operatoriams, statybinių konstrukcijų gamintojams iš betono iš „GEALAN BALTIC“, „GIJONA“, „Maldis“, „Gelmesta“.

Širvintų rajone pramonės sektoriaus darbdaviai pasiūlė 45,3 proc. visų per pirmąjį ketvirtį registruotų laisvų darbo vietų. Čia graibstomi siuvėjai, baldžiai, gamybos darbuotojai, pakuotojai, sandėlininkai, nekvalifikuoti surinkėjai. Trūksta ir pardavėjų, prekybos salės darbuotojų, virėjų, virėjų padėjėjų, slaugytojo padėjėjų, individualios priežiūros darbuotojų. Didžiausi regiono darbdaviai – „TEMPLARI“, „Dehidra“, „Baltic champs“.

Ukmergės rajone nuolat laisvas darbo vietas registruoja didžiosios pramonės įmonės: „Stansefabrikken“, „Narbutas International“, „Universalūs medžio produktai“, „Elga Ukmergės filialas“, Kelių tvarkymo ir remonto įmonės ieško kelininkų, betonuotojų-kelininkų – AB „Hisk“, „Technauda“.

Švenčionių rajone, Pabradėje, „Intersurgical“ – didžiausia įmonė, kurioje dirba apie 2,3 tūkst. darbuotojų. Bendrovė siūlo darbo vietas plastikinių gaminių surinkėjams, plastikinių gaminių mašinų operatoriams, nekvalifikuotiems surinkėjams. Panašias darbo vietas – plastikinių gaminių gamybos mašinų ir automatinių linijų derintojams skelbia „VD PACK“, o „Epsilon LT“ dažnai ieško maisto išdavėjų.

Užsieniečių ir pabėgėlių koncentracija

Regione didelė ne tik darbo paklausa – čia registruota ir itin daug darbo ieškančių gyventojų – Vilniaus regione jie sudaro trečdalį visų Užimtumo tarnybos klientų. Pandemijos laikotarpiu registruotas nedarbas augęs iki 14,4 proc., dabar siekia 8,1 proc.

J.Bražinskienės teigimu, nedarbo rodiklio augimą padidino ir pandemijos sukelti iššūkiai įmonėms, ir karas Ukrainoje, išauginęs atvykusių užsieniečių skaičių: „Statistiškai daugiausiai užsieniečių gyvena Vilniuje. Pernai mūsų departamente buvo registruota beveik 2,7 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių – daugiausiai iš Ukrainos (88 proc.), taip pat Baltarusijos, Afganistano, Irako, Rusijos, Sirijos, Tadžikistano, Eritrėjos, Sudano.“

Prasidėjus migrantų krizei, Vilniaus regiono klientų aptarnavimo skyriai registravo pirmuosius pabėgėlių srautų klientus. Šiuo metu šį statusą turi 2,6 tūkst. klientų. Užsieniečių Vilniaus apskrityje irgi gausiausiai – dirba net 59,3 tūkst. Didžioji dalis (52,1 tūkst.) darbą rado Vilniaus mieste. Rajone – 2,4 tūkst., Elektrėnuose – 2,3 tūkst., Šalčininkuose – 1,1 tūkst., Ukmergės – 600, Trakuose – 478, Švenčionyse – 113, Širvintose – 64.

Išsilavinę, linkę keisti darbus

Kliento profilis Vilniaus regione nuo kitų šalies miestų skiriasi ir pagal išsilavinimą: tarp darbo ieškančiųjų net 35 proc. turi aukštąjį išsilavinimą. Metų pradžioje tokių asmenų Užimtumo tarnybos registre buvo apie 28 proc. Vyresnių nei 50 metų asmenų skaičius – taip pat mažesnis (35,6 proc.) nei šalyje (39,5 proc.).

Vilniaus KAD direktorės pastebėjimu, sostinėje gyvena daugiau išsilavinusių žmonių, sutelkta daugiausiai valstybinių ir privačių įmonių, finansų, technologijų, gamtos mokslų, reklamos ir kitų kūrybinių industrijų įmonių, kurioms dažnai reikia specifinių ir aukštesnių kompetencijų personalo: „Klientų elgsena darbo rinkoje didmiestyje dažnai skiriasi nuo gyvenančių miesteliuose, kur, tikėtina, žmonės labiau saugo savo darbus. Sostinėje dažniau darbuotojai juos keičia, o personalo samda yra lankstesnė dėl didesnio darbų pasirinkimo.“

Kūrybos industrijos atstovai Vilniuje sėkmingai steigia savarankišką verslą, pasinaudodami paramos verslui kurti priemonėmis – šiais metais steigiamos 22 darbo vietos. Finansinių technologijų, informacinių ir ryšių technologijų, lazerinės technologijos sektorių įmonės programuotojų, pinigų plovimo prevencijos pareigūnų, duomenų analitikų ir kitų aukštos kompetencijos specialistų trūkumą kompensuoja darbuotojų kompetencijų auginimu dalyvaudami aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje.

Per mažiau nei dvejus metus 3,6 tūkst. regiono gyventojų pasinaudojo šia priemone, dauguma rinkosi IT srities mokymo programas. Vilniuje 1,8 tūkst. užimtų asmenų įgijo pažangias kvalifikacijas ir kompetencijas, kurios reikalingos šiuolaikinėms įmonėms siekiant diegti įmonėse naujas technologijas ir procesus.

Dalis priemonės dalyvių yra dirbantys asmenys, kurie po mokymų turės galimybę kurti daugiau vertės savo kompanijose. Nuo 2022 m. liepos mėn. Vilniaus regione Užimtumo tarnyba dėl daugiau kaip 700 darbuotojų mokymų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo srityse ir tolesnio jų darbo įmonėse su darbdaviais pasirašė trišales sutartis.

Užimtumo tarnybos surengtoje darbdavių apklausoje iš 880 Vilniaus apskrities darbdavių į klausimą apie ateities perspektyvas 23,1 proc. atsakė besitikintys didesnių veiklos apimčių. Augimas planuojamas viešojo valdymo ir gynybos bei apdirbamosios gamybos sektoriuose, o nežymus mažėjimas – nekilnojamojo turto operacijų veiklos srityje.

Padidinti darbuotojų skaičių ketina 21,2 proc. darbdavių, augimas numatomas žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo bei švietimo srityse, mažėjimas – žemės ūkio sektoriuje.

Didinti darbo užmokestį numato 48,2 proc. apklaustų įmonių visuose sektoriuose. Daugiau lėšų darbuotojų mokymui skirti žada 25,5 proc. darbdavių. Į darbuotojų mokymą dažniausiai ketina investuoti viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo, finansinės ir draudimo veiklos sektoriai.