„Dažnai komercinės, viešosios ir gyvenamosios paskirties pastatai neefektyviai naudoja energinius resursus. Dėl neefektyvių šilumos punktų ar prastos techninės pastatų būklės sunaudojama gerokai daugiau kuro šilumai pagaminti nei būtina, o tai lemia ir dideles sąskaitas už šildymą. Tuo tarpu, nedideli, individualūs, greitai atsiperkantys pokyčiai, tokie kaip šilumos punktų atnaujinimas, yra reikšmingas žingsnis tvaresnės energetikos link", – cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Mažintų šilumos suvartojimą

Šilumos punktai su priklausomąja sistema daugeliu atvejų neturi automatizuoto valdymo, o šilumos reguliavimas atliekamas rankiniu būdu, taip pat nėra galimybės nusistatyti šildymo ir karšto vandens temperatūrinių grafikų, todėl šilumos energija naudojama neefektyviai. Be to, tokią sistemą naudojančiuose namuose dalis butų yra peršildomi, dalis – pakankamai neįšyla. Dėl nesubalansuoto šilumos pasiskirstymo name ne tik išauga sąskaitos už šildymą, bet ir kai kuriais atvejais nepavyksta užtikrinti higienos normų, todėl daugiabučiams su tokia sistema reikalinga šilumos punkto modernizacija.

Siekiant įvertinti galimus sutaupymus, Vilniaus miesto savivaldybė palygino šilumos suvartojimą V. Kudirkos g. esančiuose daugiabučiuose namuose su renovuotu ir senu šilumos punktu su priklausomąja sistema. Lyginant daugiametį šilumos suvartojimą tarp nerenovuoto ir renovuoto šilumos punkto, šilumos suvartojimas skiriasi 16 proc.

Šalčiausiais praėjusio šildymo sezono mėnesiais, kai suvartota daugiausiai šilumos, nerenovuoto ir renovuoto šilumos punkto šilumos suvartojimas skyrėsi net 27 proc. Dėl tokio atotrūkio šalčiausiais mėnesiais vidutinis mokėjimas už 60 m² ploto butą name su nerenovuotu šilumos punktu buvo 39 eurais didesnis nei daugiabutyje su atnaujintu šilumos punktu.

Kompensuos pusę sumos

Miesto Tarybos sprendimu, daugiabučių ir individualių vienbučių bei dvibučių gyventojams, nusprendusiems atnaujinti šilumos punktus su priklausomąja sistema, Vilniaus miesto savivaldybė skirs 50 proc. dalinį finansavimą.

Skaičiuojama, kad vidutinė 1 kv. m tenkanti rekonstravimo kaina, pritaikius Vilniaus miesto savivaldybės 50 proc. kompensaciją, galėtų siekti 6,42 euro su PVM. Tad standartiniam 60 kv. m butui šilumos punkto atnaujinimas kainuotų apie 386 eurus su PVM.

Iš viso per šildymo sezoną daugiabutis namas galėtų sutaupyti daugiau nei 45 MWh šilumos energijos, tad daugiabučio namo gyventojai šilumos sąskaitas bendrai galėtų sumažini beveik 4 tūkst. eurų per metus, o vidutinio buto savininkai – 146 eurais. Savivaldybei kompensavus 50 proc. modernizavimo išlaidų, namo gyventojams šilumos punkto atnaujinimas atsipirktų per 3 metus.

Leis efektyvinti šilumos tinklų veikimą

Numatoma, kad modernizuoti šilumos punktai taip pat prisidės prie centralizuotų šilumos tinklų veikimo efektyvinimo.

„Šiuo metu dėl priklausomų šilumos punktų centralizuotų šilumos tinklų sistema negali veikti kintamo srauto principu, todėl AB Vilniaus šilumos tinklai negali sklandžiai pereiti prie žemos temperatūros tinklų. Be to, ji reikalauja palaikyti atitinkamus slėgius, tad pastatų šilumos punktų su priklausomąja sistema šildymo sistemų apsaugojimui nuo perteklinio slėgio Vilniaus integruotame šilumos perdavimo tinkle veikia trys siurblinės, dėl kurių darbo patiriame papildomas elektros energijos sąnaudas", – cituojamas AB Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.

2021 m. šių siurblinių veikimui sunaudota 800 MWh elektros energijos. Modernizavus visus šilumos punktus su priklausomąja sistema, šių sąnaudų būtų galima išvengti.