Neryje sezono metu plaukioja daug laivų, tačiau mieste stinga vietos jų žiemojimui. Kokybiška uosto infrastruktūra yra būtina laivų, žmonių ir miesto turto saugumui, todėl rengiamės ilgai brendusiai Žiemos uosto rekonstrukcijai", – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Vilniaus miesto užsakymu „MASH studio" atliko Žiemos uosto galimybių studiją. Nuspręsta įgyvendinti bazinį uosto atnaujinimo scenarijų – racionalų ir etapinį sprendimą. Jis leis atkurti uosto funkciją nekeičiant galiojančio detalaus plano, užtikrins dabartinius laivybos poreikius ir sudarys prielaidas nuosekliai uosto plėtrai ateityje, jei toks poreikis iškiltų.

Kur žiemoja laivai?

Vasarą upėje verda aktyvus gyvenimas – kursuoja keleiviniai laivai, krantinėse švartuojasi plūduriuojančios kavinės. Tačiau atėjus šalčiams, nei laivų, nei pontonų upėje nelieka.

Sauliaus Žiūros nuotr.

 

„Pasibaigus navigacijos sezonui upės vagoje negali likti plūduriuojančių objektų, nes didėja potvynių ir ledonešio tikimybė, o tai reiškia, kad prišvartuoti laivai ir prieplaukos gali būti nuplauti ir pažeisti krantinių infrastruktūrą, tiltus", – sako Vilniaus m. savivaldybės pranešime cituojamas Infrastruktūros grupės vadovas Ilja Karužis.

Šaltuoju metų laiku pagrindiniu prieglobsčiu didiesiems laivams tampa Žirmūnuose esantis istorinis Žiemos uostas. Uosto įlankoje laivai glaudžiasi nuo srovės ir judančio ledo. Tuo tarpu mažesnieji laiveliai, taip pat – ir Vilniaus miestui priklausantys elektriniai laivai, yra iškeliami ir išvežami saugojimui.

Tarpukariu įkurtas Žiemos uostas ilgus metus buvo neįregistruotas ir niekam nepriklausė, todėl buvo menkai prižiūrimas. Akvatorija ilgą laiką nevalyta ir uždumblėjusi, prie vandens patekti sudėtinga, o uostui būtinos infrastruktūros – sutvirtintų krantų, slipo, techninių zonų, inžinerinių tinklų – čia paprasčiausiai nėra, taigi nėra ir sąlygų saugiam ir patogiam švartavimui.

„Šiuo metu laivų kapitonai yra gana absurdiškoje situacijoje – uostas dėl uždumblėjimo yra gerokai aukščiau upės vagos, tad norint į jį įplaukti ar išplaukti, tenka laukti potvynių. Taip pat neturime kokybiškų slipų ir vietos kranams, kad laivus būtų galima iškelti", – apie situaciją sako I.Karužis.

Nors teritorijoje laikomi pavieniai laivai ir pontoniniai objektai, uoste nėra bendros sistemos – kiekvienas operatorius sprendimus priima savarankiškai, nėra nustatytų švartavimosi vietų, todėl čia telpa tik dalis Neryje plaukiojančių laivų.

Ką miestas planuoja pakeisti?

Teritoriją Vilniaus miesto savivaldybė planuoja tvarkyti etapais, prisitaikant prie realių miesto ir laivybos poreikių.

Pirmiausiai planuojama sutvarkyti šiaurinę Žiemos uosto dalį ir joje įrengti pagrindinius uosto elementus. Numatyta išvalyti ir pagilinti akvatorijos dugną, sutvirtinti krantus, įrengti mažųjų laivų slipą, kietą krantinę, prie kurios galėtų privažiuoti mobilusis kranas, bei pontonines prieplaukas švartavimuisi.

Taip pat numatoma įrengti kietos dangos aikštelę su stovėjimo vietomis, pritaikytomis automobiliams su priekabomis, elektros ir geriamojo vandens prijungimo taškus, apšvietimą, vaizdo stebėjimo sistemą.

Kad uoste laiką kokybiškai leistų šią vietą pamėgę žvejai, bus pastatytas tualetas, įrengti mažosios architektūros elementai. Čia tai pat siekiama sukurti rekreacinę erdvę gyventojams – pusiasalyje įrengti vietą mobiliai kavinei, kokybiškiau prižiūrėti želdinius.

Vilniaus miesto savivaldybė uosto projektavimo ir rangos darbų įgyvendinimą pavedė UAB „Grinda". Bendrovė ruošiasi artimiausiu metu paskelbti projektavimo ir rangos pirkimą per dinaminę pirkimų sistemą. Šis pirkimo būdas leis sprendimus priimti operatyviau, išvengti ilgų procedūrų ir greičiau pereiti prie realių uosto atnaujinimo darbų. Numatyta, kad pirmiausia bus atliekami uosto projektavimo darbai, o vėliau – statybos. Projektinių pasiūlymų viešinimo etape gyventojai bus kviečiami teikti pastabas ir pasiūlymus. Planuojama, kad sutvarkytas uostas galėtų pradėti veikti iki 2027 m. pabaigos.