Vilnius ir Tauragė, išrinkti iš 377 norinčiųjų patekti į šį sąrašą miestų, taps pilotiniais inovacijų centrais atsinaujinančių energijos išteklių didinimo, transporto sistemos dekarbonizavimo, miestų erdvių atnaujinimo, pastatų modernizavimo, vandens tausojimo, žiedinės ekonomikos diegimo ir kitose srityse.

Programai įgyvendinti Europos Komisija skirs 360 mln. eurų. Šias lėšas, kaip praneša Aplinkos ministerija, bus galima panaudoti žaliosioms inovacijoms netaršaus judumo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo, energetikos, atliekų tvarkymo ir žaliojo miestų planavimo srityse.

Tauragės meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi Europos Komisijos sprendimu ir teigia, kad Tauragė jau septynerius metus nuosekliai dirba Europos žaliojo kurso link. Todėl šis Europos Komisijos sprendimas yra ne sėkmės, o ilgo ir sistemingo darbo rezultatas, kuris padės Tauragei tapti vienu pirmųjų klimatui neutralių miestų iki 2030 m. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen taip pat akcentavo, kad „šie miestai rodo mums kelią į sveikesnę ateitį.“

Tauragės rajonas jau ne vienerius garsėja klimatui draugiškomis iniciatyvomis: mieste nemokamai gyventojus veža 5 elektriniai autobusai, kurių skaičius netrukus išaugs iki 12, ant viešųjų miesto pastatų įrengtos 25 saulės elektrinės, rajone 99 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, daugiabučių kiemuose įrenginėjamos elektromobilių krovimo stotelės, visos rajono gatvės apšviestos taupiais LED žibintais, dėl kurių savivaldybė kasmet sutaupo 40 proc. elektros energijos. Taip pat Tauragė pirmoji Lietuvoje įgyvendino kompleksinį viešų miesto dviračių saugyklų projektą.

„Patekome tarp 100 Europos Sąjungos miestų, kurių ambiciją klimato kaitos srityje Europos Komisija įvertino labiausiai. Tai reiškia, kad bus daug įdomių darbų ir dar daugiau galimybių Vilniui“, – komentuoja sostinės meras Remigijus Šimašius.