„Savo iniciatyva investuojame į gyventojų saugumą stiprindami įvažiavimų į miestą bei svarbios infrastruktūros apsaugą. Kariuomenė telkia dėmesį pasienio ruože, kad priešas net neįžengtų į mūsų teritoriją, tačiau mūsų tikslas formuojant kontrmobilumo priemonių parką „Vilniaus skydas" – būti pasiruošusiems prisidėti prie miesto gynybos, jei tik kiltų grėsmė", – sako pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Kontrmobilumo priemonių parkų kūrimas yra numatytas ir Lietuvos gynybos linijos koncepcijoje, kuri yra integrali Baltijos šalių gynybos linijos dalis. Krašto apsaugos ministerija teritorijose, besiribojančiose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, baigia kurti anksčiau numatytus 27 inžinerinių priemonių parkus.

„Mūsų valstybės gynyba yra mūsų visų bendras reikalas ir atsakomybė. Siekiant sustiprinti atgrasymą, demonstruoti norą gintis, užkardyti greitą priešo pajėgų (diversinių grupių) įsiveržimą į Lietuvos teritoriją, KAM padidino kontrmobilumo užtikrinimui skirtas lėšas nuo maždaug 600 milijonų iki 1,1 milijardo eurų. Taip pat ketiname padidinti reikiamų inžinerinių priemonių parkų skaičių iki 50-ies", – teigia pranešime cituojamas LR Krašto apsaugos ministerijos viceministras Karolis Aleksa.

„Ežiai“.

Vilniaus m.

savivaldybės nuotr.

 

Charkivo meras: miestui būtina turėti kontrmobilumo priemonių

Vilniaus kontrmobilumo priemonių parką sudaro 448 betoniniai kelio užtvarai, 672 „drakono dantys" bei 896 surenkami „ežiai", pagaminti iš nerūdijančio plieno ir padengti cinku, kad būtų ilgaamžiškesni.

Šių priemonių tikslas – esant poreikiui sukurti didesnę apsaugą įvažiavimuose į miestą, apsunkinti potencialaus priešo judėjimą, apsaugoti strateginius objektus Vilniuje, tokius kaip vandenvietės, šilumos tinklai, valstybinės institucijos ir pan. Taip pat, betono užtvarai leistų sukurti nepravažiuojamus ruožus ar lėtesnio eismo zonas prie galimų patikros punktų.

„Plataus masto karo Ukrainoje pradžioje Charkivo meras patarė Vilniui turėti savo kontrmobilumo priemonių – tai, kad jie galėjo operatyviai įrengti fizines kliūtis ir barjerus, padėjo apsaugoti miestą. Pagrindo tokiam pasiūlymui yra – Vilnius nuo Baltarusijos sienos yra nutolęs panašiai tiek pat, kiek Charkivas nuo Rusijos. Mūsų turimos kontrmobilumo priemonės leistų reaguoti greitai ir veikiant kartu su kariuomene iš anksto apriboti priešo galimybes patekti į miestą, neperkeliant fortifikacijų iš kitų strategiškai svarbių vietų ar konstruojant savadarbių barikadų", – komentuoja meras.

Barikadų menas Laisvės aikštėje.

Charkivo naujienų portalo

„Gwara Media“ nuotr.

 

Karo atveju būtų veikiama išvien su Lietuvos kariuomene – karo komendanto nurodymu kontrmobilumo priemonės būtų pristatomos į nustatytas vietas. SĮ „Susisiekimo paslaugos" atliko analizę, kur ir kokių priemonių gali reikėti. Naudojantis turimais duomenimis, ekstremalios situacijos metu būtų galima greičiau priimti sprendimus, o procesas būtų sklandesnis.

Šias priemones taip pat galima panaudoti ir įvairių pratybų ar renginių metu.

Kontrmobilumo priemonės Vilniaus savivaldybei kainavo 752,2 tūkst. Eur. Tai yra Vilniaus gynybos politikos plano dalis.

Nuosekliai vykdomas sostinės gynybos planas

Sostinės gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės dalys: paramos gynybai ir civilinės saugos stiprinimo. Pirmojoje plano dalyje numatytas veiksmų planas, apimantis kontrmobilumo priemonių parko, dronų ekosistemos su nauja skraidymo erdve, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo klausimus. Civilinės saugos stiprinimo bloke – priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais klausimai.

Inžinerinių kontrmobilumo

priemonių parkas.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr.

 

Šiuo metu jau yra parengtas ir visuomenei pristatytas praktinis miesto evakuacijos planas, kuris yra universalus ir gali būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu evakuojant tiek vieno namo, tiek viso miesto gyventojus. Įvertinus įvairias galinčias kilti grėsmes, numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys, evakuacijos maršrutai mieste bei už jo ribų, sudėlioti pagalbos gyventojams algoritmai.

Vilniuje suregistruota daugiau nei 2,5 tūkst. potencialių priedangų. Atlikus vertinimus paaiškėjo, kad visos jos tinkamos trumpalaikiam apsisaugojimui. Patalpos buvo pažymėtos „Priedangos“ ženklu. Jų modernizavimui šiemet iš Valstybės gynybos fondo gautas 2,37 mln. Eur biudžetas. Už šią sumą bus atnaujintos 32 priedangos, kurios padėtų apsaugoti gyventojus oro pavojaus, netiesioginio apšaudymo ar kitų grėsmių atveju.

Taip pat, Vilniaus sirenų tinklas papildytas 52 sirenomis. Šiuo metu pagal surinktus duomenis yra daroma analizė dėl papildomų sirenų įrengimo: pagal teritorijos parametrus ir sirenos garso slėgio lygį atitinkamoje teritorijoje atrenkamos tinkamiausios vietos, optimaliausi sirenų modeliai. Dėl galimybės įrengti sirenas tariamasi su ūkio subjektais (pvz. daugiabučių valdytojais).