Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ specialistų kuriamoje sistemoje kaupiami medinių pastatų ir jų detalių duomenys leis kokybiškai ir tiksliai atkurti ne tik esamus, bet ir sunykusius pastatus, jų dalis, rašoma sostinės savivaldybės pranešime. Tinkamai savo pastatais norintiems pasirūpinti gyventojams medžiaga bus prieinama nemokamai.

Skaitmeninė duomenų bazė galės būti naudojama ir moksliniams tyrimams bei edukacijai – ji pasitarnaus architektams, dailidėms, paveldosaugininkams ir kitiems specialistams.

Jau dabar 3D formatu kuriamoje paveldo sistemoje galima apžiūrėti vieną iš autentiškų neobarokinio frontono Žvėryno medinukų (Pušų g. 26). Duomenų bazėje taip pat galima susipažinti ir su istoriniu pastatu (Malonioji g. 17), kuriame skirtingais laikotarpiais gyveno poetas Liudas Gira ir rašytojas Jonas Marcinkevičius.

Istorinių pastatų grožis slypi ne tik tūryje, bet ir smulkiose detalėse – nuo unikalių puošybos elementų, iki langų, durų, dailylenčių ir net rankenų ar vyrių. Minėtoms detalėms sunykus, pastatai netenka dalies vertės arba visai praranda savo architektūrinę išraišką, todėl projektu siekiama visuomenę ne tik supažindinti su medinukais, bet ir padėti juos išsaugoti.

„Kuriama sistema – itin tikslus, virtualus Vilniaus istorinės architektūros ir jos elementų katalogas. Didžiausią dėmesį bazėje skyrėme detalių autentikai – prie daugelio pastatų vartotojai ras informaciją apie langus, dailylentes, duris, rankenas ar kitus sparčiai nykstančius fragmentus", – kuriamą sistemą pristato pranešime cituojamas Aurelijus Deksnys, SĮ „Vilniaus planas" Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovas.

Nuo 2005-ųjų Vilniaus savivaldybė rengia vertingiausių medinių pastatų fotogrametrinius matavimus, o nuo 2019-ųjų – medinių ir metalinių architektūrinių detalių tiksliuosius matavimus. Dėl sparčios miesto raidos tampa vis aktualiau šią medžiagą atverti visuomenei.

„Ši skaitmeninė platforma leis kaupti ir pristatyti visoje Vilniaus teritorijoje esančių istorinių pastatų duomenis – ne tik medinių, bet ir mūrinių, taip pat tų, kurie į Kultūros vertybių registrą neįrašyti, bet vertingų detalių turi", – cituojama Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Ratavičiūtė.

Bazėje numatyta pastatų ir jų medinių bei metalinių architektūrinių detalių inventorizavimo, sisteminimo ir katalogavimo galimybė. Atliekant matavimus nustatomi pasikartojantys langų, apvadų, dailylenčių ir kitų elementų tipai, todėl sukauptą matavimų medžiagą bus galima pritaikyti daugelio pastatų restauravimui. Tikimasi, kad į procesus įsitrauks ir miestiečiai – vilniečiai galės laisvai naudotis bazėje sukaupta medžiaga ir prisidėti prie medinukų saugojimo.

Planuojama, kad skaitmenine architektūros paveldo sistema vilniečiai galės naudotis 2022 m. 

Sauliaus Žiūros nuotr., „Vilniaus plano“ iliustr.