Siekiama balanso tarp gamtos apsaugos ir rekreacijos

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad šiuolaikiniams miestams vis svarbiau rasti pusiausvyrą tarp natūralių upių ekosistemų išsaugojimo ir gyventojų poreikio naudotis pakrantėmis poilsiui bei laisvalaikiui.

„Miestams ieškant darnaus santykio su upėmis, svarbiausiu klausimu tampa balansas – kaip išsaugoti natūralias upių pakrantes, o rekreacijai tinkamas zonas prie vandens pritaikyti žmonių poilsiui ir lankymui. Būtent tokio balanso siekti padės parengta Neries ir Vilnios pakrančių priežiūros strategija“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Rengiant strategiją buvo atlikta išsami analizė, kurios metu pakrantės vertintos pagal 33 kriterijus ekologiniu, funkciniu ir rizikos aspektais. Tyrimas parodė, kad vieno universalaus sprendimo visoms miesto pakrantėms nėra, todėl jų priežiūra turi būti diferencijuota.

Vertingiausios teritorijos – saugomose vietovėse

Analizė atskleidė, kad didžiausia ekologinė vertė koncentruojasi saugomose teritorijose – Verkių regioniniame parke, Pavilnių regioniniame parke ir Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje. Šiose vietovėse gausu vertingų buveinių, ilgaamžių miškų ir saugomų rūšių, todėl pagrindinis prioritetas čia bus natūralių procesų išsaugojimas bei žmogaus poveikio mažinimas.

Tuo metu centrinėje miesto dalyje esančios pakrantės yra intensyviausiai naudojamos gyventojų ir miesto svečių. Čia sutelkti pėsčiųjų bei dviračių takai, viešosios erdvės ir įvairios kultūrinės veiklos, todėl rekreacinės funkcijos bus toliau plėtojamos kartu taikant klimato kaitos poveikį mažinančius sprendimus.

Strategijos rengėjai taip pat konstatavo, kad iki šiol Vilniuje trūko vieningos pakrančių priežiūros sistemos. Duomenys buvo išskaidyti tarp skirtingų institucijų ir įmonių, o sprendimai dažnai priimami reaguojant į pavienes problemas, neturint bendros ilgalaikės vizijos.

Pakrantės suskirstytos į šešis tipus

Vienas svarbiausių strategijos elementų – nauja pakrančių tipologijų sistema. Pagal pakrančių charakteristikas, ekologinę vertę, rizikas ir jose aptinkamas saugomas rūšis visos Neries ir Vilnios pakrantės suskirstytos į šešis tipus, kuriems numatytos skirtingos priežiūros priemonės.

Strategijoje pabrėžiama, kad nėra siekiama vienodai pritaikyti visas pakrantes rekreacijai ar vykdyti intensyvius tvarkymo darbus kiekvienoje teritorijoje. Priešingai – dokumentas aiškiai nurodo, kur prioritetas turėtų būti teikiamas žmonių lankymui ir poilsiui, o kur svarbiausia išsaugoti natūralias buveines, ekologinius procesus bei biologinę įvairovę.

Gamtinėse pakrantėse numatyta išlaikyti kuo natūralesnes sąlygas, palikti stambią negyvą medieną ir sudaryti galimybes ekstensyviam ganymui. Gamtinėse–rekreacinėse teritorijose rekomenduojama taikyti minimalią priežiūrą, reguliuoti pakrančių užžėlimą medžiais ir krūmais, retai šienauti bei skatinti gamtos pažinimą, pavyzdžiui, įrengiant gamtos klases.

Didesnis dėmesys biologinei įvairovei ir klimato kaitai

Rekreacinėse–gamtinėse pakrantėse siūloma formuoti žydinčias įvairiarūšių augalų pievas, o paviršinių nuotekų valdymui taikyti žaliąją infrastruktūrą – želdinti pastatų stogus, įrengti šlapbales ir sausbales.

Rekreacinėse pakrantėse, kuriose lankytojų srautai yra didžiausi, rekomenduojama kurti specialios paskirties žolynus, pavyzdžiui, vaistažolynus. Šių teritorijų priežiūra turėtų būti orientuota į atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimą ir patogų naudojimąsi viešosiomis erdvėmis.

Potencialiai gamtinėse pakrantėse bus skatinamas savaiminis augalijos atsikūrimas ir minimali priežiūra, o potencialiai rekreacinėse teritorijose, dažnai besiribojančiose su pramoninėmis zonomis, galėtų būti įrengiamos želdinių juostos, padedančios sulaikyti biogeninę ir cheminę taršą.

Nepriklausomai nuo pakrantės tipo, visose teritorijose numatoma saugoti saugomų rūšių radavietes ir buveines bei mažinti poveikį gyvūnijai. Ypatingas dėmesys bus skiriamas paukščių apsaugai jų perėjimo laikotarpiu nuo kovo 15 iki birželio 30 dienos. Taip pat planuojama diegti priemones, mažinančias varliagyvių žūties riziką migracijos metu – įrengti įspėjamuosius ženklus, laikinas apsaugines tvoreles, perėjas ir kitus sprendimus.

Vieninga GIS sistema taps kasdieniu darbo įrankiu

Svarbi strategijos dalis – sukurtas duomenų paketas, kuris bus integruotas į Vilniaus miesto savivaldybės GIS sistemą. Vieningoje platformoje specialistai galės matyti pakrančių tipologijas, jų ekologines vertes, rizikas, taikomus apsaugos režimus, rekomenduojamas priežiūros priemones bei Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) registruotas saugomų rūšių radavietes.

Tikimasi, kad ši sistema padės efektyviau koordinuoti veiksmus tarp skirtingų savivaldybės padalinių, planuoti priežiūros darbus, užtikrinti jų kontrolę ir sustiprinti bendradarbiavimą su teritorijas prižiūrinčiomis įmonėmis.

Gyventojams skirtame viešame žemėlapyje bus pateikiama apibendrinta informacija apie pakrančių tipus ir jų priežiūros kryptis. Tuo metu jautrūs duomenys apie saugomų rūšių radavietes, laikantis SRIS duomenų naudojimo reikalavimų, viešai nebus skelbiami ir liks prieinami tik specialistams.