Brandžių medžių išsaugojimui – naujos technologijos

Nors daugiau kaip 60 proc. Vilniaus teritorijos sudaro žaliosios erdvės, o per pastaruosius septynerius metus mieste pasodinta daugiau kaip 64 tūkst. medžių, brandžių želdinių apsauga tampa vis aktualesnė. Medžių būklę veikia suspaustas gruntas, kietosios dangos, sausros, temperatūrų svyravimai ir intensyvi miesto infrastruktūros apkrova.

Vilniuje inventorizuota dauguma medžių yra geros būklės – beveik 89 proc. jų įvertinti kaip sveiki, tačiau net ir nedidelė blogesnės būklės medžių dalis miestui reiškia tūkstančius augalų, kuriuos siekiama išsaugoti.

„Net ir vienas netektas brandus medis miestui yra didžiulis praradimas. Todėl ieškome sprendimų – nuo pažangesnių sodinimo technologijų iki atsakingesnio projektavimo ir priežiūros“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis.

Medžiai bus sodinami į struktūrines dėžes

Vilnius pradės taikyti pažangesnę medžių sodinimo technologiją – struktūrines dėžes, kurios leis po kietosiomis dangomis suformuoti didesnį nesuspausto dirvožemio tūrį. Tokiose sistemose medžių šaknys gali geriau vystytis, pasisavinti daugiau vandens ir deguonies, o patys medžiai tampa atsparesni miesto sąlygoms.

Pirmieji tokie sprendimai kitų metų pavasarį planuojami vienuolikoje miesto gatvių: Sodų g., Gėlių g., Mindaugo g., Kauno g., V. Šopeno g., Pylimo g., Gedimino pr., Etmonų g., K. Sirvydo skvere, Savanorių pr. ir Maironio g.

Ši technologija taip pat padeda apsaugoti gatvių bei šaligatvių dangas, nes šaknims suteikiama daugiau vietos augti.

Arboristai į gatvių projektavimą bus įtraukiami nuo pradžių

Savivaldybė keičia projektavimo procesą – arboristai nuo šiol bus įtraukiami jau ankstyvoje gatvių ir takų projektavimo stadijoje. Specialistai vertins esamus želdinius, šaknų zonas ir planuojamus infrastruktūros sprendinius.

Arboristų rekomendacijos bus taikomos ir vykdomuose pėsčiųjų bei dviračių takų rekonstrukcijos projektuose S. Konarskio, Aguonų, Kražių, Švitrigailos, Šviesos, Latvių, Sakalų, Slucko, Didlaukio ir Zanavykų gatvėse.

Prireikus vietoje įprastų dangų bus įrengiamos medžių grotelės, naudojamos vandeniui ir orui pralaidesnės dangos, koreguojami takų sprendiniai arba projektuojami pakelti praėjimai, leidžiantys išsaugoti jautrias šaknų zonas.

Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) rengia metodiką, kuri padės projektuoti gatvių, kelių ir takų dangas taip, kad būtų suderinta infrastruktūros kokybė ir medžių apsauga. Metodiką bei rekomendacijas VILNIUS TECH planuoja pristatyti Savivaldybei rudenį.

Daugiau dėmesio – kasdienei medžių priežiūrai

Vilnius jau taiko įvairias priemones, skirtas želdinių būklei gerinti. Prie sudėtingomis sąlygomis augančių medžių įrengiami laistymo maišai, sodinant naujus medžius įrengiami laistymo šulinėliai, naudojamos automatinės laistymo sistemos. Karštomis dienomis medžiai papildomai laistomi autocisternomis.

Nuo 2019 metų jautriausi želdiniai saugomi nuo druskų poveikio – įrengiamos apsaugos, pavasarį išplaunamos dirvožemyje susikaupusios druskos, o aplink medžius šalinamos kietosios dangos. Per pastaruosius trejus metus taip atlaisvinta daugiau kaip 3 tūkst. kv. m ploto.

Taip pat tęsiamas brandžių medžių lajų tvirtinimas – nuo 2023 metų sustiprinta 280 medžių. Miestas kasmet pasodina apie 2,5 tūkst. naujų medžių, plečia želdynus, atkuria miesto miškų plotus ir želdina parkus. Kai dėl požeminių komunikacijų ar kitų apribojimų medžio atsodinti toje pačioje vietoje neįmanoma, ieškoma alternatyvių vietų arba parenkami tinkamesni želdiniai.