„2023 metais Vilniuje buvo apie 220 km avarinės būklės gatvių, todėl pradėjęs kadenciją nedelsdamas inicijavau intensyvius atnaujinimo darbus. Per pirmąjį sezoną sutvarkėme daugiau nei 100 km gatvių, o iki šiol – beveik 300 km. Orientacija ne tik į apimtis, bet ir į darbų kokybę lėmė tai, kad 2025 metų pabaigoje absoliuti dauguma Vilniaus gatvių yra geros arba labai geros būklės“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės pranešime cituojamas meras Valdas Benkunskas.

Sezono pradžioje išsikeltas tikslas atnaujinti ne mažiau kaip 53 km gatvių buvo viršytas. Be 67 km naujai išasfaltuotų gatvių, per metus taip pat įrengta ir suremontuota beveik 76 km šaligatvių, nutiesta daugiau nei 12 km dviračių takų.

Rudenį užbaigta strategiškai svarbi Nemenčinės plento rekonstrukcija – įrengtos saugios jungtys su gretimomis gatvėmis, nutiestas naujas dviračių takas. Po rekonstrukcijos eismui vėl atvertas Kazbėjų tiltas, o sustiprinus ir atnaujinus Valakampių tiltą, juo po penkerių metų pertraukos transportas vėl juda keturiomis eismo juostomis.

Tvarkomas Valakampių tiltas.
Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Tęsiantis Tarandės tunelio statyboms, Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino savo įsipareigojimus – įrengė jungiamąjį kelią.

Šį sezoną taip pat baigti ilgai laukti Lazdynėlių ir Skroblų gatvių rekonstrukcijos darbai.

Susisiekimo infrastruktūros atnaujinimui praėjusiais metais skirta 145,5 mln. eurų.

Iš jų 33,5 mln. eurų sudarė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, likusi dalis – Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto finansavimas.

Pokyčiai daugiabučių namų kiemuose

Intensyviai tvarkomos ne tik pagrindinės miesto susisiekimo arterijos, bet ir daugiabučių namų kiemai. Per praėjusius metus infrastruktūros tvarkymo darbai atlikti 149 sostinės kiemuose.

Iš jų 40 kiemų sutvarkyta pagal Kaimynijų programą – atnaujintos kietosios dangos, įrengtas apšvietimas, sutvarkyti želdynai ir smulkioji infrastruktūra. Dar 66 kiemuose įrengtos korinės dangos automobilių stovėjimo aikštelės, pritaikytos daugiau nei 1,6 tūkst. transporto priemonių.

„Daugelis daugiabučių kvartalų buvo projektuojami laikais, kai asmeninį automobilį turėjo nedaugelis. Augant gyvenimo kokybei ir automobilių skaičiui, kiemų infrastruktūra tapo nepakankama. Mūsų tikslas – patogus miestas visiems, o tvarkingi ir funkcionalūs kiemai yra svarbi šio tikslo dalis“, – pabrėžia V. Benkunskas.

Siekiant pagerinti judėjimo sąlygas pėstiesiems, dviratininkams ir tėvams su vežimėliais, kiemuose suremontuota beveik 30 km šaligatvių, įvairiose seniūnijose atnaujinti laiptai, įrengti pandusai. Pėsčiųjų ir dviratininkų saugumui didinti per metus naujai įrengta arba modernizuota 71 pėsčiųjų perėja, įrengti 85 asfalto greičio mažinimo kalneliai.

Planuose – rekonstrukcijos, tiltai ir strateginiai projektai

2026 metais bus tęsiami jau pradėti infrastruktūros projektai: Džiaugsmo gatvės atkarpos nuo Paeglinės iki Pergalės gatvės, Kareivių ir Riovonių gatvių rekonstrukcijos. Taip pat bus tęsiami Senamiestyje vykdomi lietaus nuotekų tinklų įrengimo ir gatvių atnaujinimo darbai J. Basanavičiaus, Trakų, Vokiečių, Maironio bei Barboros Radvilaitės gatvėse.

Statomas tiltas per Nerį
(Upės g., A. Goštauto g.).
Sauliaus Žiūros nuotr.

 

Didelis dėmesys ir toliau bus skiriamas jungtims per Nerį – tęsiamas Liubarto tilto kapitalinis remontas, vyksta tilto tarp Upės ir A. Goštauto gatvių statybos, o iki metų pabaigos planuojama gauti leidimą Užvingio tilto statybai.

Ruošiantis Daugiafunkcio komplekso atidarymui, investuojama į susisiekimo infrastruktūrą ir transporto mazgų atnaujinimą. Jau pasirašyta Ozo, Ukmergės ir Siekimų gatvių rekonstrukcijos sutartis, o pėsčiųjų viaduko virš Ukmergės gatvės statybos leidimą planuojama gauti 2027 metų pirmoje pusėje.

Artimiausiu metu taip pat bus įgyvendinamas išvažiavimo iš Gariūnų Kauno kryptimi projektas. Statybos leidimą tikimasi gauti iki šių metų pabaigos, o darbus pradėti kitąmet. Praplatinus šią jungtį bus sprendžiamos ne tik kasdienio eismo spūstys, bet ir svarbūs miesto strateginio saugumo klausimai.