Žingsnis švaresnio viešojo transporto ir dekarbonizacijos link

Naujoji gamykla taps esminiu postūmiu diegiant alternatyvius degalus sostinėje. Joje pagamintas žaliasis vandenilis bus naudojamas pildyti pirmuosius vandeniliu varomus autobusus, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir transporto sektoriaus taršą.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad miestas jungiasi prie Europos sostinių, kurios ne tik deklaruoja ambicijas vandenilio srityje, bet ir kuria realią infrastruktūrą. Vietoje pagaminta švari energija reiškia mažesnes emisijas, geresnę oro kokybę ir ilgalaikę naudą miestiečiams.

Žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu, naudojant atsinaujinančią elektros energiją. Šis procesas neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl laikomas viena pažangiausių priemonių transporto dekarbonizacijai ir pramonės transformacijai. Energetikos viceministras Airidas Daukšas akcentuoja, kad vandenilio infrastruktūros plėtra sudarys sąlygas efektyviau integruoti sparčiai augančią vėjo ir saulės energijos gamybą, subalansuoti elektros sistemą ir stiprinti regioninę energetinę nepriklausomybę.

„Miesto gijų“ nuotr.

 

Projektuojamos gamyklos elektrolizės įrenginių galia sieks 3 MW. Skaičiuojama, kad per metus bus pagaminama iki 1,4 mln. kubinių metrų vandenilio, o dirbant maksimaliu režimu – iki 3,45 mln. kubinių metrų. Toks kiekis leis aprūpinti apie 40 vandeniliu varomų autobusų ir kasmet sumažinti maždaug 1,4 tūkst. tonų CO₂ emisijų.

Integracija į miesto energetikos ekosistemą

Projektas išsiskiria ne tik gamybos apimtimis, bet ir sisteminiu požiūriu į visą vandenilio vertės grandinę. „Gijų“ generalinis direktorius Gerimantas Bakanas pažymi, kad kuriama infrastruktūra apims visą ciklą – nuo žaliojo vandenilio gamybos iki jo tiekimo viešajam transportui. Tai leis užtikrinti efektyvų energijos panaudojimą ir realiai prisidėti prie klimato neutralumo tikslų įgyvendinimo.

Infrastruktūros dalimi taps ir vieša vandenilio pildymo stotelė Viršuliškių viešojo transporto parke. Ja galės naudotis ne tik miesto autobusai, bet ir komercinis transportas. Tai bus pirmoji tokio tipo stotelė Vilniuje, sudarysianti prielaidas platesnei vandenilio technologijų plėtrai.

Strategiškai pasirinkta gamyklos vieta – Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorija – leis išnaudoti jau veikiančią šilumos ir elektros energijos gamybos infrastruktūrą. Toks sprendimas mažina papildomų investicijų poreikį ir užtikrina sklandžią naujo objekto integraciją į esamą miesto energetikos sistemą.

Daugiau nei pusė projekto investicijų – 5,64 mln. eurų – finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, o likusi dalis skiriama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto. Tai rodo aiškų tiek nacionalinį, tiek europinį prioritetą plėtoti žaliąją energetiką ir mažinti transporto sektoriaus poveikį klimatui.