2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 23:31:00
Reklama  |  facebook

Žvilgsnis pro rakto skylutę: kaip buvo projektuojamas kelias Vilnius-Utena?

2025-01-16 09:29
Bendrovė „Via Lietuva“ pasidalino kelio Molėtai-Utena projektavimo užkulisiais: kodėl ir kokie sprendimai priimti, kokių pokyčių gali tikėtis vairuotojai prasčiausiu vadintame Lietuvos kelyje.
nuotrauka
„Via Lietuva“ nuotr.


Minimos įmonės
SPR projektas, UAB
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas,
Eismo inžinerija, UAB
Rengiant ruožo nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektą, projektuojamuose ruožuose buvo atlikti projektinių sprendinių eismo srautų modeliavimai, jų metu atliktos eismo intensyvumo analizės, transporto srautų tyrimai, transporto srauto piko metu ir jų trukmės nustatymas bei kt. Taip pat, siekiant racionalaus ir nuoseklaus kelių infrastruktūros plėtros planavimo, nustatyti eismo srautai 20 metų laikotarpiui. Projektui taip pat atliktas ir kelių saugumo auditas.

Ruože nuo Molėtų iki Utenos vidutinis eismo intensyvumas yra beveik du kartus mažesnis, lyginant šio kelio atkarpą nuo Maišiagalos iki Molėtų, lyginant su jau anksčiau rekonstruota kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Maišiagalos sankryžos – eismo intensyvumas yra mažesnis daugiau nei 3 kartus (Molėtai-Utena eismo intensyvumas siekia 4,5 tūkst. transporto priemonių per parą, o ruože nuo Maišiagalos sankryžos iki Molėtų – daugiau nei 7 tūkst. transporto priemonių per parą, anksčiau rekonstruotoje kelio atkarpoje nuo Vilniaus iki Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos, kurioje šiuo metu įrengtos 2+2 kelio juostos, vidutinis eismo intensyvumas yra 15 tūkst. transporto priemonių per parą).

Kelio Vilnius-Utena darbai
anksčiau suprojektuotame
ruože.
„Via Lietuva“ nuotr.

Vardan saugumo įrengs kelio atitvarus

Atsižvelgiant į esamą ir prognozuojamą kelio intensyvumą, kelio atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektui buvo parinktas eismo saugos, ekonominiu ir technologiniu požiūriu tinkamiausias sprendimas – visus kelio ir kelio infrastruktūros sprendinius rengti esamos kelio juostos (žemės sklypo) ribose.

Kapitaliai suremontavus kelio Vilnius-Utena ruožą nuo Molėtų iki Utenos, ši atkarpa turi dvi eismo juostas (po vieną į vieną pusę), važiuojamosios dalies plotis siekia 7 m, vienos eismo juostos plotis – 3,5 m, kraštinių saugos juostų plotis – 1 m, kelkraščiai – 1,5 m. Atnaujintas kelias nuo Molėtų iki Utenos atitinka visus magistralinių kelių II kategorijai keliamus reikalavimus.

Rekonstravus kelią, eismo sauga ir važiavimo sąlygos pagerintos visiems eismo dalyviams. Pvz., ties autobusų sustojimais, siekiant maksimaliai užtikrinti pėsčiųjų saugumą, įrengti pėsčiųjų takai su asfalto danga. Taip pat, vertinant galimas laukinių gyvūnų migracijos rizikas eismo dalyviams, rekonstruotame kelyje įrengtos ir apsaugos sistemos nuo laukinių gyvūnų, dalyje kelio yra sumontuoti ir kelio atitvarai (ne visame ruože, tik dalyje, kurios ilgis iki 19 km). Kelio atitvarų praktika yra plačiai naudojama ir kitose Europos šalyse (Švedija, Lenkija, Norvegija ir t. t.).

Via Lietuva

Kelias Molėtai-Utena. „Via Lietuva“ nuotr.

Taip pat šiame kelyje, vietose, kur kelio atitvarų nėra – išlaikytos ir nuvažiavimo nuo kelio vietos (nuovažos., jų skaičius siekia daugiau nei 100 vnt.), kuriose, reikalui esant (automobiliui sugedus, pasijutus blogai ar pan.) – transporto priemonių vairuotojai gali sustoti neapsunkinant eismo kitiems transporto priemonių vairuotojams. 

Įvertintos lenkimo galimybės

Važiuojamosios dalies ir kiekvienos eismo juostos plotis atitinka valstybinės reikšmės magistralinių kelių II-os kategorijos reikalavimus (2X1m), pagal kuriuos, jei to neriboja kelio ženklai ir ženklinimas, aplenkti lėčiau važiuojančias eismo priemones yra galima bei saugu (vertinant tiek lengvųjų automobilių, tiek sunkvežimių gabaritus). Jei eismo juostas skiria ištisinė linija, vadinasi lenkimas yra nesaugus, todėl lenkti transporto priemones šiuose ruožuose yra draudžiama.

Lietuvoje yra ir daugiau magistralinės reikšmės II-os kategorijos kelių, įrengtų remiantis tokiais pat standartais (pvz.: Panevėžio aplinkkelis, magistralinis kelias Šiauliai-Tauragė), šiuose keliuose yra panašios lenkimo galimybės.

Parengti du techniniai projektai

Kelio ruožą nuo Molėtų iki Utenos projektavo UAB „SRP projektas“. Buvo rengiami 2 techniniai darbo projektai (nuo 64,332 iki 79,510 km (I ruožas) ir nuo 79,510 iki 93,726 km (II ruožas).

Via LietuvaKelias Molėtai-Utena. 
„Via Lietuva“ nuotr.

Kelių saugumo auditą atliko VILNIUS TECH APF Kelių tyrimo institutas. I ruožo auditas atliktas dar pernai, gegužės viduryje; II ruožo – 2023 m. balandį.

Vertinant kelią saugos požiūriu, buvo atliktas transporto srautų tyrimas ir eismo modeliavimas. Jį 2023 m. balandžio mėn. atliko MB „Eismo inžinerija“.

Kiek kilometrų atitvarų, koks ištisinės linijos ilgis, kiek nuovažų yra ruože?

Nuovažos (vietos, kuriose galima saugiai ir neapsunkinant eismo kitiems eismo dalyviams sustoti. Sugedus transporto priemonei ar vairuotojui pasijutus blogai ir pan.) – 108 vnt.

Autobusų stotelės, ties kuriomis užtikrintas saugus pėsčiųjų eismas (atitvarai, ištisinės linijos) – 16 vnt.

Ištisinių linijų ilgis, kur pagal KET draudžiamas lenkimas, šiose vietose privalo būti užtikrintas didesnis vairuotojų dėmesys išlaikant tinkamas eismo saugumo sąlygas – 12 km.

Atitvarų ilgis kelyje (vietose, kuriose šlaitai yra aukščiausiame lygyje, užtikrinant saugumą eismo dalyvių saugumą) – kairėje kelio pusėje – 6 km, dešinėje kelio pusėje – 10 km. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra