2019 rugpjūčio 25 d. sekmadienis, 21:15
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Darnūs miestai Lietuvoje: kokias urbanistines piktžaizdes turėtų gydyti naujieji savivaldybių vadovai?

Aistė VEVERSKYTĖ, KTU      2019-03-18 12:15
Savivaldybių rinkimai baigėsi. Tarp daugybės problemų, kurias teks spręsti naujiesiems miestų vairininkams, vieni aktualiausių – urbanistiniai iššūkiai. Naujieji savivaldybių vadovai privalės sukti galvas, kaip išspręsti įsisenėjusias bėdas ir įpūsti daugiau gyvybės Lietuvos miestams, kad šie taptų panašiais į tuos, kuriais taip mėgsta žavėtis lietuviai.
nuotrauka
Kaunas. Pixabay.com nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius Kęstutis Zaleckis įvardija mąstymą kaustančius spąstus, kurie dažniausiai užkerta kelią pozityviems sprendimams ir darniai Lietuvos miestų plėtrai.

Mokslininkas siūlo pasidairyti plačiau ir atrasti esmines bėdas, kurios slypi ne biudžeto eilutėse, bet mūsų pačių požiūryje. Jis pabrėžia, kad miestų pokyčiai pirmiausiai turi įvykti ne aplinkoje, o gyventojų galvose. Siekiant harmoningo vystymosi reikia keisti paties miesto, kaip reiškinio, suvokimą, o tik tada tikėtis fizinių pokyčių. 

Miesto centras turi būti gyvas ne tik darbo valandomis

KTU mokslo grupės „Kultūrinė ir erdvinė aplinka“ pagrindinis tyrėjas įsitikinęs, jog darnus miestas yra tas, kurį valdant orientuojamasi į ilgalaikius ir tvarius sprendimus, o ne vienadienes operacijas. 

„Tam reikalingas ne kosmetinis, o esminis miestų centrų gaivinimas. Dabar neretai miestų centrai tampa tik parduotuvių ir kavinių susitelkimo vietomis, jie gyvi tik darbo valandomis, čia dominuoja komercinės ir administracinės funkcijos“, – pastebi K. Zaleckis.

Jo manymu, teisinga siekti išsaugoti ir stiprinti centro erdvės funkcijų įvairovę. „Darniai suplanuoto miesto centro erdvės skirtos skatinti ir sutelkti žmones bendroms veiklos, susitikimams, bendravimui, stebėjimui, arba kitaip – gatvės kultūrai“, – teigia K. Zaleckis, pabrėždamas, kad tuo pačiu sudaromos sąlygos ir veiklų įvairovei.

Pasak mokslininko, už miesto plėtrą atsakomybę nešantys valdininkai turėtų mąstyti, kaip didinti centro pasiekiamumą ir neišginti iš ten likusių gyventojų. Jo nuomone, pavyzdžiui, Kauno Naujamiesčio kvartalų viduje glūdi didžiulis potencialas, todėl pagelbėtų jų kompleksinis renovavimas. „Numatomi pėsčiųjų tiltai ko gero taip pat prie to prisidėtų“, – pastebi mokslininkas.

Justinos Šuminaitės nuotraukoje – prof. Kęstutis Zaleckis

K. Zaleckis akcentuoja, kad darniai besivystančio miesto gyvenime ypatingą vietą užima kultūros paveldas. Iš praeities atkeliavę objektai turėtų būti gyvi, įveiklinti, tapti sėkminga kasdienio gyvenimo dalimi. Problemos kyla tada, kai kultūros paveldas traktuojamas kaip inkaras, kuris trukdo judėti toliau. 

Daugiabučių teritorijos nėra patrauklios leisti laisvalaikį

Kaip vieną didžiausių galvosūkių naujiesiems miestų vadovams mokslininkas įvardija sovietmečiu atsiradusius modernistinius „miegamuosius“ rajonus ir juose per eilę metų įvykusias ar vykstančias savaimines transformacijas, pavyzdžiui, chaotišką sklypų formavimą ir jų tvėrimą tvoromis. 

Pasak profesoriaus, šios teritorijos kadaise buvo užstatytos vadovaujantis vadinamuoju principu „laisvas pastatų išdėstymas teritorijoje“. Kitaip tariant, projektuojant teritorijas pirmiausia galvota apie atskirus statinius, o ne bendrą jų visumą ir žmogaus pojūčius.
To padarinys – erdvės, kurio išskaido ir žmones, ir jų veiklas. Daugiabučių teritorijos formuotos atsižvelgiant į tranzito funkciją, todėl žmones tik ir traukia kuo greičiau grįžti į savo būstus ir kuo trumpiau leisti laiką viešosiose erdvėse.

„Moksliniai tyrimai patvirtina, kad gyventojai tai jaučia kaip niekieno erdvę“, – teigia profesorius, įžvalgą darantis iš erdvės sintaksės metodu ir matematiniais skaičiavimais pagrįstų tyrimų. Jų rezultatus K. Zaleckis šiemet paskelbė savo knygoje „Erdvės sintaksė urbanistinei analizei: koncepcijos, apskaičiavimai ir pavyzdžiai“.

Profesoriaus nuomone, naujieji miestų lyderiai turėtų pasukti galvas ir spręsti ne tik pastatų renovacijos klausimus – svarbu gyvenimui prikelti visas teritorijas. 

Kaip įdomų ir sektiną pavyzdį K. Zaleckis nurodo Malmės miestą Švedijoje, kur į panašiai sustatytus mikrorajonus architektai sugrąžino tradicinių miestų centrams būdingus gatvių užstatymo elementus, kai pastatai aiškiai atskiria privačią erdvę nuo viešos. Jų fasadai formuoja žmonėms priimtino dydžio ir intensyviai įvairioms paskirtims naudojamą viešąją erdvę. Pirmųjų aukštų visuomeninės ar komercinės funkcijos patalpos veda į gatvę, suteikdamos jai daugiau gyvybės.

Labai daug kelių, bet mažai gatvių

„Vienas Vakarų sociologas yra pastebėjęs, kad mūsų miestuose labai daug kelių ir mažai gatvių. Jis norėjo pasakyti, kad miestai visų pirma pritaikyti automobiliams“, – pasakoja K. Zaleckis.


Kaunas, Domanto Didžiapetrio nuotr.

KTU profesorius patikslina, kad darniai besivystantis miestas skatina pėsčiųjų judėjimą bei pasižymi optimalia visuomeninio transporto struktūra, kuriame bent jau kasdieniškai svarbios teritorijos pasiekiamos patogiai ir lengvai.

K. Zaleckio nuomone, verta atsisukti ir į praeitį. Darnumo požiūriu teigiami procesai jau buvo prasidėję tarpukario Kaune. Tuomet pėstiesiems į tam tikro kvartalo vidų padėdavo įsiskverbti pasažai, kurių vienas kitas dar išlikęs.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad palankių pėstiesiems pavyzdžių gausu įvairiuose Vakarų Europos miestuose. „Kad ir lietuvių mėgstamos Didžiosios Britanijos miestams būdingas bruožas – antraeilių gatvių tinklą sudaro skersgatviai, akligatviai, aptarnaujančios gatvelės“, – vardija pabrėždamas, kad visa tai pėstiesiems padeda lengvai judėti nuo vieno objekto iki kito.

Taip pat spręstina problema – visuomeninio transporto maršrutai. „Visuomeninis transportas pakankamais žmonių srautais gali „maitinti“ tik tam tikras svarbiausias miesto vietas, todėl būtini prioritetai. Kai labai svarbių vietų atsiranda itin daug, jos ima „konkuruoti“ dėl žmonių, veiklų, įstaigų. Tokiu atveju erdvinę miesto struktūrą išnaudoti racionaliai tampa sunku“, – pastebi K. Zaleckis, pridurdamas, kad dar per mažai mąstoma apie sinerginį efektą, kai kelių objektų koncentracija gali duoti pridėtinės vertės.

K. Zaleckio manymu, optimizuojant maršrutus būtina mažinti miesto gyvenimui svarbių vietų konkurenciją. Taigi stotelės galėtų būti išdėstytos tokiose vietose, kurios pėsčiomis pasiekiamos iš daugiausiai pastatų, turinčių didžiausią skaičių gyventojų.

Valdžios ir gyventojų dialogas – būtinas

Pasak K. Zaleckio, daugelis urbanistinių bėdų Lietuvos miestuose – ne šių dienų padarinys. „Mano supratimu, šiandien daug problemų užkodavo modernistinio urbanizmo modelis, kuris, deja, nepasiteisino ir kai kuriais atvejais tapo ydingas“, – sako jis. 

Profesoriaus teigimu, daugelį metų urbanistinis planavimas buvo pagrįstas mintimi, esą miestas yra panašus į mašiną, mechanizmą. Juo vadovaudamiesi miestų planuotojai atskyrė funkcijas, teritorijose išskaidė veiklas, panaikino ribas tarp viešų ir privačių erdvių, orientavosi į patogios infrastruktūros automobiliams kūrimą.

K. Zaleckis įvardija tamsiąsias tokio planavimo puses, kurios laikui bėgant atsiskleidė. Pirmoji – Lietuvos miestai susiformavo neparankūs viešam transportui ir judėjimui pėsčiomis. Antroji –judėjimas iš namų, nakvynės vietų į darbą ir atgal tapo chaotiškas, sukeliantis daugybę problemų, pradedant transporto spūstimis, baigiant ištuštėjusiomis ir nykiomis gatvėmis po darbo valandų.

Mokslininko nuomone, siekdami iš esmės spręsti problemas naujieji savivaldybių vadovai turėtų ieškoti dialogo su miestelėnais, orientuodamiesi į darnaus miesto bruožus, kurie it orientyrai padėtų priimti būsimus sprendimus.

„Kuo mieste daugiau autokratijos, tuo mažiau darnumo“, – pastebi K. Zaleckis, primindamas, kad sprendimų priėmimas už uždarų durų ar imituojant demokratinius procesus – ydinga praktika.

„Miesto sprendimai pasiteisina tada, kai sudaromos sąlygos visuomenei efektyviai ir konstruktyviai dalyvauti miestokūros procese. Demokratinis proceso valdymas paprastai būna glaudžiai susijęs su kultūriniu tapatumu, kurio dalimi yra ir architektūra“, – sako K. Zaleckis. 

Pasak jo, darniai besivystantis miestas juda evoliucijos, o ne revoliucijos keliu, todėl tolygiai vystosi visais aspektais – tiek socialiniu, tiek kultūriniu, tiek erdviniu. Deja, sovietmetis iš esmės pakeitė mūsų miestų vaizdą ir funkcionavimo būdą, pastebi mokslininkas. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado klaidų, kurios neduoda ramybės ne vienam merui.

„Taip pat svarbu tai, kad gatvės kultūra, įvairių miesto vietų sinergija, visuomeninio transporto maršrutų optimalumas ir kita gali būti labai konkrečiai pamatuojami naudojant įvairius matematinius modelius. Tokiu būdu eliminuojamas projektuotojų ar valdininkų subjektyvumas“, – akcentuoja K. Zaleckis, pavyzdžiu pateikiantis KTU SAF naudojamą ir vystomą erdvės sintaksės analizės bei modeliavimo metodiką




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka
2019-08-19 11:03
Elektrą iš saulės kitų metų pabaigoje gaminsis per 10 tūkst. gyventojų – tai penkiskart didesnis gaminančių vartotojų skaičius, nei šiuo metu. Tokiam proveržiui kelią atvėrė nutolusių saulės elektrinių įteisinimas ir numatoma finansinė parama jų įrengimui. Gyventojai, kurie pasigamina elektros iš sa...
nuotrauka
2019-08-14 14:36
Palangos paplūdimiuose triūsia nauja ir moderni smėlio valymo mašina „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.
nuotrauka
2019-08-13 10:41
Keletą pastarųjų dešimtmečių Vakaruose vyravęs miesto modelis, kai gyvenamosios, darbo laisvalaikio, komercinės ir kultūrinės zonos buvo atskirtos, o susisiekimą tarp jų geriausiai užtikrino nuosavas automobilis, nyksta. Statybos paslaugų koncerno YIT vykdantysis viceprezidentas miestų plėtrai Juha ...
nuotrauka
2019-08-09 11:08
Atliekų tvarkymo įmonė „Ekonovus“ pirmoji šalyje pradeda dirbti su dujinėmis šiukšliavežėmis, kurios ne tik mažiau terš orą, bet ir veiks kur kas tyliau nei dyzelinės jų „kolegės“.
nuotrauka
2019-08-09 10:27
Vos viena paplūdimyje numesta nuorūka gali užteršti net penkis kubinius metrus vandens. Vandens, kuriame, pasiilgę jūros, maudomės ne tik mes patys, bet ir mūsų vaikai. Specialistai neabejoja – jei kiekvienas apie tai susimąstytų, nuorūkų, o taip pat – ir kitų smulkių atliekų paplūdimiuose būtų ger...
nuotrauka
2019-08-08 13:24
Populiarėjantis „zero waste“ (nulinių atliekų – liet.) judėjimas įsitvirtina mados ir ekologiškų pakuočių srityse. Dabar tendencijos persikelia ir į kitas gyvenimo sritis – jos ryškios ir namų interjero dizaino sprendimuose. Įkvėpta šio judėjimo entuziastų, internetinė parduotuvė Pigu.lt, bendradarb...
nuotrauka
2019-08-05 10:40
Įgyvendinant taikos sutartį tarp Energetikos ministerijos ir Vokietijos kompanijos „Danpower“, bendrovė neatlygintinai perduos 100 elektromobilių stotelių. Transporto kompetencijų agentūra rūpinsis šių stotelių visoje Lietuvoje įrengimu.
nuotrauka
2019-07-30 13:45
„Modus Group” pradeda naują saulės jėgainių parkų plėtros etapą Lenkijoje. Kaimyninėje rinkoje grupė iki 2020 metų pradžios planuoja įrengti 41 saulės jėgainių parką, kurių bendra galia sieks 41 megavatų (MW). Į šiuos žaliosios energetikos projektus bendrovė numato investuoti apie 36 mln. eurų. Fina...
nuotrauka
2019-07-30 10:42
Pirmieji šeši šių metų mėnesiai buvo itin rezultatyvūs Lietuvoje veikiantiems vėjo jėgainių parkams. Žiemą ir pavasarį šalyje vyravę orai buvo palankūs elektros energijos gamybai vėjo jėgainėse, jos apsukas pastebimiau sulėtino tik birželį. Nepaisant to, bendras pusmečio rezultatas – beveik trečdali...
nuotrauka
2019-07-30 10:06
Chaotiška miestų plėtra turi neigiamos įtakos natūralioms ekosistemoms. Integruotas požiūris į urbanizaciją, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistemų atkūrimą, taip padeda padidinti miestų atsparumą gamtinėms nelaimėms, mažinti oro taršą ir kitą miestų neigiamą poveikį aplinkai b...
nuotrauka
2019-07-22 09:41
Siekiant valstybės strateginių tikslų atsinaujinančioje energetikoje ir tam išnaudoti jūrinio vėjo potencialą Baltijos jūroje, Energetikos ministerijos užsakymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko išsamią jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje analizę.
nuotrauka
2019-07-18 15:45
AB „Kauno energija“ priklausančioje Noreikiškių katilinėje pradedamas įrengti naujas biokuro katilas, įgalinsiantis katilinę lanksčiau ir ekonomiškiau veikti vasaros režimu.
nuotrauka
2019-07-16 13:15
Nuo vakar, liepos 15 d., iki rugsėjo 16 d. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima juridinių asmenų paraiškas paramai, skirtai atsinaujinantiems energijos ištekliams panaudoti visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose.
nuotrauka
2019-07-11 13:04
Kauno rajono savivaldybė ketina teikti paraiškas projektui, kuris įgalintų įrengti saulės jėgaines ant Garliavos sporto centro ir penkių ugdymo įstaigų stogų. Prisijungti prie projekto kviečiamos ir sveikatos įstaigos.
nuotrauka
2019-07-10 15:36
Atsižvelgiant į didelį gyventojų susidomėjimą ir gausų paraiškų skaičių, Energetikos ministerija papildomai skyrė Europos Sąjungos (ES) lėšų nedidelės galios saulės elektrinėms įsirengti bei seniems šilumos gamybos įrenginiams pasikeisti.
nuotrauka
2019-07-10 09:23
Prezidentės Dalios Grybauskaitės namą energija aprūpins Lietuvos gamintojų įrengta saulės elektrinė. Ant kadenciją baigiančios valstybės vadovės privačios rezidencijos įrengta 7 kWh galingumo jėgainė.
nuotrauka
2019-07-03 16:44
Nuo liepos pradžios gyventojams, norintiems įsirengti iki 30 kilovatų (kW) galios saulės elektrines, taikomos supaprastintos procedūros, atsisakant perteklinių leidimų. Iki šiol tokia tvarka buvo taikoma tik iki 5 kW galios elektrines įsirengiantiems gyventojams.
nuotrauka
2019-07-01 13:40
Vis didėjant suvokimui, kad kiekvienas privalome rūpintis mus supančia aplinka, plastikinės pakuotės vis dar išlieka viena dažniausiai naudojamų pakuotės rūšių. Skaičiuojama, kad metinėmis plastiko atliekomis būtų galima net keturis kartus apjuosti Žemę. Net kelis šimtus metų yrančioms pakuotėms iš ...
nuotrauka
2019-07-01 10:17
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
nuotrauka
2019-06-28 13:25
Klaipėdoje netrukus prasidės Melnragės parko įrengimo darbai. Planuojama tvarkyti teritorija yra Melnragės gyvenvietės pietvakarinėje dalyje, netoli Klaipėdos uosto vartų molo, apribota Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių ir Baltijos jūros paplūdimių.

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra. Ekologija

nuotrauka

Naujos CAT® technikos paklausa Baltijos šalyse didėja

Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės...