Į jūrą – daugiau kaip kilometras molų

Pagrindinė projekto dalis – du išoriniai molai, suformuosiantys įplauką į Šventosios uostą ir apsaugosiantys ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio sąnašų. Pietinis molas bus 647,5 m, šiaurinis – 402,5 m ilgio.

Pietinio molo zonoje numatytos keturios krantinės. Palei visą jo ilgį bus įrengta 9 m pločio promenada, kuri taps vieša erdve prie jūros. Šiaurinis molas pirmiausia atliks krantosauginę funkciją – sulaikys smėlio sąnašas ir padės užtikrinti stabilesnį uosto įplaukos funkcionavimą.

Projekte taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą bei įrengti uosto aptarnavimo infrastruktūrą. Darbai bus įgyvendinami trimis etapais.

Uostas bus skirtas ne tik pramoginei laivybai

Atkuriama infrastruktūra turėtų būti naudojama pramoginei laivybai, turizmui, žvejybai, valstybės institucijų poreikiams ir jūrinės ekonomikos plėtrai. Uostu galės naudotis pramoginiai laivai ir jachtos, valstybės tarnybos bei Lietuvos kariuomenė.

Tai reiškia, kad molų statyba yra tik bazinės infrastruktūros atkūrimo etapas – be šių hidrotechninių statinių Šventosios uostas negalėtų visavertiškai funkcionuoti.

38,23 mln. eurų projektą finansuoja keli šaltiniai

Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.

Pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją projektui numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Palangos miesto savivaldybė savo ruožtu projektui numato skirti apie 10 mln. eurų. Finansavimo sutartį pasirašė Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Inga Šuolienė ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė Ramunė Olšauskaitė Urbonienė.

Rangovas – UAB „Tilsta“

Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“. Rangos darbų sutartis apima molų jūroje ir kitos pagrindinės uosto infrastruktūros statybą.

UAB „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas projektą vertina kaip vieną sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų. Bendrovė planuoja panaudoti patirtį, sukauptą vykdant Klaipėdos uosto ir Vidaus vandens kelių projektus.

Pagal sutartį visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo jos įsigaliojimo. Jei atsirastų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, terminas galėtų būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.

Po 100 metų – naujas uosto statybos etapas

Šventosios uosto istorija siekia XX amžiaus pradžią. 1925 m. balandžio 28 d. prie Šventosios upės žiočių buvo padėtas pirmasis uosto kertinis akmuo, o 1925–1926 metais pradėti statyti pirmieji uosto įrenginiai ir molai.

Šiemet, praėjus šimtui metų, ties senųjų uosto statinių vieta vėl padėtas kertinis akmuo. Į jį įmūryta kapsulė su laišku ateities kartoms, kurį pasirašė Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Mindaugas Skritulskas.

Palangos miesto savivaldybė jau yra įgyvendinusi vieną iš uosto atkūrimo etapų – sukūrusi žvejams reikalingą infrastruktūrą. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti regioninės buriavimo mokyklos statybos techninis projektas, o jos statybos darbus planuojama pradėti dar šiemet.