Vyriausybė balandžio 1 dieną pritarė Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo pakeitimams, leisiantiems įgyvendinti nacionalinės Energetikos strategijos tikslus ir pasiekti, kad mūsų šalyje 2030 m. energijos sutaupymai, lyginant su 2017 m., būtų 1,5 karto didesni. Pasiekusi 2030 m. energijos sutaupymo tikslus, Lietuva pagal energijos suvartojimą vienam bendrojo vidaus produkto vienetui sukurti priartėtų prie ES vidurkio.

Ši strategija numato, kad diegti efektyvesnio energijos naudojimo priemones ir taupyti privalu ne tik verslo sektoriuje – pramonėje, transporte, žemės ūkyje, paslaugų srityje, kuris 2019 m. sunaudojo apie 70 proc. visos šalyje suvartojamos elektros energijos, bet taip pat ir namų ūkiuose.

Efektyviausias būdas – savo elgesio įvertinimas

Vienas efektyviausių būdų taupyti elektros energiją namų ūkiams – gyventojų įpročių keitimas, prisitaikymas optimaliam vartojimui, sako bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila. Tokia efektyvi galimybė visiems šalies buitiniams vartotojams atsiras kartu su išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimu, kurio pradžia numatoma 2021-ais metais.

„Štai, Estijoje tiekėjai šiomis dienomis tiksliai skaičiuoja, kiek, kokiu metu ir kur karantino laikotarpiu išaugo buitinių vartotojų elektros energijos suvartojimas, remdamiesi konkrečiais savo klientų duomenimis. Tokią statistiką analizei jiems leidžia kaupti beveik visos šalies gyventojų valdose įdiegti išmanieji elektros apskaitos skaitikliai. Mes gi kol kas tokių detalių skaičiavimų atlikti negalime – turime tik apibendrintus gyventojų deklaruojamus skaičius, kurie mums pasako vieną bendrą dinaminį parametrą: vartojimas didėja ar mažėja, ar nesikeičia“, – sako įmonės pranešime cituojamas R. Radvila. Jis pažymi, kad išmanioji apskaita Lietuvoje leis buitinių vartotojų elektros rinkoje suformuoti tris naujas ryškias kryptis. Pirmoji jų – bent kartą per parą gaunami elektros energijos vartojimo duomenys suteiks galimybę vartotojams patiems analizuoti ir koreguoti savo įpročius.

Jau seniau išmaniąją apskaitą įsidiegusiose Europos šalyse atliktas ne vienas tyrimas parodė, kad asmeninių vartojimo įpročių analizė leidžia sutaupyti vidutiniškai nuo 5-8 iki proc. elektros energijos. Tai reiškia ir atitinkamai mažesnes sąskaitas, ir efektyvesnį energijos vartojimą, kuriam nereikia ypatingų žmogiškųjų pastangų – pakanka tik technologinio patobulinimo ir patogaus įrankio stebėjimui. Žmogui rūpesčių kaip tik mažėja – nebereikia nurašinėti skaitiklių duomenų, nes jie patys nuolatos keliauja į tiekėjo duomenų bazę.

ESO ragina neapsigauti dėl skaičių: pasaulinė praktika rodo, kad net apie 5 proc. dėl racionalesnės veiklos sutaupytos energijos kiekio virsta milžiniška verte skaičiuojant šalies mastu. Pavyzdžiui, jeigu visi Lietuvos buitiniai vartotojai analizuodami savo sąnaudas jas sumažintų 5 proc., šalies mastu per metus sutaupytume apie 180 mln. kilovatvalandžių elektros energijos.

Atvers aukštesnį technologinį lygmenį

Antroji kryptis – išaugsiantis viso elektros energijos tinklo patikimumas. Išmanieji skaitikliai be pagrindinės savo funkcijos taip pat suteikia nuolatinę informaciją apie tinklo būseną: kur patiriamos didžiausios apkrovos, kur įvyksta nutrūkimai, kuriuose mazguose galima incidentų prevencija. 

„Ši informacija paprastam elektros naudotojui nematoma, tačiau itin aktuali energijos skirstymo tinklo operatoriui, siekiančiam užtikrinti patikimą veiklą, dėl kurios galutiniame rezultate laimi tas pats vartotojas. Naudojant išmanios apskaitos perduodamus duomenis greičiau šalinami, pavyzdžiui, po audrų atsiradę gedimai, todėl vartotojams trumpėja laikas be elektros energijos. Operatorius, matydamas, kurioje vietoje patiriamos didžiausios apkrovos, prevenciškai optimizuoja įrangą ir užbėga incidentams už akių“, – vardija R. Radvila.

Trečioji kryptis – naujų galimybių integracija, atsirandanti kartu su išmaniosios apskaitos užtikrinamu aukštesniu technologiniu lygmeniu.

Energijos tinklo operatoriaus kuriama duomenų mainų platforma (angl. Data Hub) užtikrins galimybę gyventojams paprastai ir greitai keisti energijos tiekėją. Lietuvoje tai bus ypač aktualu artimiausiu metu, galutinai atvėrus buitinių vartotojų rinką efektyviai konkurencijai tarp tiekėjų. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vartojimo duomenų analizė laisvoje rinkoje įsuka tolimesnio progreso ratą – sukuria geresnes galimybes tiekėjams kurti gyventojams reikalingas naujas paslaugas ir produktus, kurie suteikia proveržį išmaniojo namų energijos valdymo srityje, elektromobilių tinklo plėtroje, leidžia efektyviau ir pagal poreikius įdarbinti „žaliąją“ energiją.

Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse paplitę išmanūs šilumos siurbliai arba oro kondicionavimo sistemos per Wi-Fi tinklą gali pačios prisijungti prie interneto ir atsisiųsti biržos elektros energijos kainas, kad optimaliai naudotų resursus tada, kada jie pigesni.

„Neabejotina, kad kiekvieno žmogaus motyvacija naudoti elektros energiją efektyviau yra individuali. Vieniems svarbiau sutaupyti pinigai, kitus labiau skatina keisti savo įpročius „žalioji“ filosofija, noras gyventi tvariau, treti išmanioje apskaitoje labiausiai vertina technologinį progresą, kartu ir leidžiantį sujungti visus motyvacijos faktorius. Svarbiausia, kad tai prisideda ir prie bendros visos valstybės krypties, šalies efektyvumo tikslų tarptautiniu mastu“, – akcentuoja R. Radvila.