Santechnikos technologijos keičia montavimo procesus

Kauno technologijų mokymo centro (Kautech) profesijos mokytojas, santechnikos specialistas Henrikas Rudys atkreipia dėmesį, kad viena ryškiausių pastarųjų metų naujovių – presuojamo plieno vamzdynų sistemos. Jos leidžia vamzdžius sujungti specialiais įrankiais, nenaudojant virinimo, atviros liepsnos ar sriegimo.

Anksčiau santechnikos darbams buvo naudojami srieginiai ir virinti metaliniai vamzdžiai, vėliau išpopuliarėjo PPR vamzdynų sistemos, montuojamos polifūzinio suvirinimo būdu, taip pat daugiasluoksnių vamzdžių radialinio, kompresinio ir ašinio sujungimo technologijos.

Presuojamo plieno sistemos leidžia darbus atlikti greičiau ir švariau, o sumontuotas vamzdynas atrodo estetiškiau. Tai ypač aktualu renovuojant jau įrengtas patalpas, kai siekiama kuo mažiau trikdyti gyventojų kasdienybę.

Vis dėlto naujos technologijos nereiškia, kad senosios sistemos greitai išnyks. Daugybėje pastatų tebenaudojami prieš kelis dešimtmečius įrengti vamzdynai, todėl santechnikams būtina išmanyti skirtingų kartų medžiagas ir jų montavimo ypatumus.

H. Rudys pabrėžia, kad keičiant dalį metalinių vamzdžių plastikiniais būtina įvertinti jų skersmenį ir kitus techninius parametrus. Netinkamai parinktos jungtys ar nesuderintos sistemos gali sutrikdyti karšto ir šalto vandens cirkuliaciją bei šildymo prietaisų veikimą. Jei pastate įrengtas metalinis vamzdynas, specialistas rekomenduoja senąsias jo dalis keisti panašiomis medžiagomis.

Dalinis remontas ne visada yra pigesnis

Vienas dažniausių senesnio būsto savininkams kylančių klausimų – ar pakanka pakeisti nesandarią vamzdyno atkarpą, ar reikėtų atnaujinti visą sistemą.

Pasak H. Rudžio, jeigu planuojama viso pastato renovacija, verta apsvarstyti ir viso vamzdyno keitimą. Nors toks sprendimas pareikalaus didesnių pradinių investicijų, jis gali užtikrinti geresnę šildymo ir geriamojo vandens tiekimo kokybę. Prie naujos sistemos taip pat paprasčiau ir patikimiau prijungti šiuolaikinę buitinę techniką.

Dalinį remontą gali apsunkinti ir senųjų montavimo sprendimų trūkumai. Anksčiau vamzdžiai ne visuomet būdavo suvirinami tiksliai, todėl naują atkarpą prijungti prie senosios kartais sudėtinga. Dėl to iš pradžių pigesniu atrodęs remontas gali pareikalauti papildomų darbų ir išlaidų.

Renkantis medžiagas svarbi ne tik jų kaina

Specialistas įspėja, kad gyventojai neretai susigundo žema įrangos ar medžiagų kaina, neįvertindami, ar ateityje bus galima įsigyti atsarginių dalių ir rasti specialistą remontui atlikti.

Ypač atsakingai reikėtų rinktis medžiagas toms vamzdyno vietoms, kurios vėliau bus paslėptos sienose, grindyse ar lubose. Gedimo atveju, norint pasiekti vamzdyną, gali tekti ardyti apdailą, todėl pradinis sutaupymas gali virsti gerokai didesnėmis išlaidomis.

Ne mažiau svarbi ir darbų kokybė. H. Rudžio teigimu, profesionalumą rodo ne tik techninės žinios, bet ir tinkami įrankiai, atsakingas požiūris į darbą bei gebėjimas klientui paaiškinti siūlomų sprendimų privalumus ir trūkumus.

Santechnikų kompetencijas tikrina nacionaliniame konkurse

Skirtingų kartų technologijų išmanymas ir gebėjimas jas pritaikyti praktikoje buvo viena iš Kautech surengto nacionalinio profesinio meistriškumo konkurso „Santechnikas 2026“ teminių krypčių.

Kautech Energetikos skyriaus vedėja Dovilė Rudokaitė teigia, kad tokio pobūdžio renginių, kuriuose santechniko profesijos mokiniai galėtų nacionaliniu mastu išbandyti savo gebėjimus, iki šiol trūko. Anksčiau profesinio meistriškumo konkursuose daugiausia varžydavosi jau dirbantys montuotojai.

Kauno technologijų mokymo centras šios iniciatyvos ėmėsi 2023 metais, kai surengė tarptautinį santechnikų profesinio meistriškumo konkursą. Šiemet vykęs nacionalinis renginys subūrė 18 dalyvių. Jo užduotys apėmė tiek senesnių vamzdynų sistemų ypatumus, tiek šiuolaikinius montavimo sprendimus.

Prie konkurso prisidėjo partneriai UAB „Visas Labas“, UAB „Grohe“, UAB „Uponor“ ir UAB „Šilputa“. Jų parengtos praktinės užduotys leido dalyviams išbandyti skirtingas technologijas ir įrangą.

Konkurso nugalėtojai su profesijos mokytojais. Emilijaus Bružo nuotr.

Geriausiai pasirodė Kauno ir Vilniaus profesinio mokymo įstaigų mokiniai. Pirmąją vietą užėmė Kautech mokinys Nojus Valenta, antrąją – Karolis Amerigas Laurinavičius iš Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro, trečiąją – Kautech atstovas Aistis Jaškūnas.

Kaip pažymi D. Rudokaitė, tokie konkursai naudingi ne tik mokiniams, kurie gali praktiškai patikrinti savo įgūdžius, bet ir mokytojams bei verslo įmonėms. Pastarosios supažindina būsimus specialistus su darbo rinkoje naudojamomis technologijomis ir įranga.