2020 rugpjūčio 4 d. antradienis, 12:04
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Iš rąstinių namų istorijos: nuo paprasto iki klijuoto tašo rąsto

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2017-03-08 13:41
Rąstiniams namams – būstų tipui, kokį žmonės statė ne vieną šimtmetį, iškilo grėsmė. Mūsų protėviai ilgus metus tobulino šių namų statybos technologiją, tačiau šiandien rąstiniai namai nebeatitinka energinio efektyvumo reikalavimų ir gali būti statomi tik kaip vasarnamiai ar pirtys. Tačiau ir Lietuvoje, ir užsienyje gausu būtent tokių namų mylėtojų. Šiuo metu entuziastai stengiasi įteisinti išimtis, kurios leistų statyti gyvenamuosius rąstinius namus bent jau kaimo vietovėse.
nuotrauka
Klijuoto tašo technologija mus grąžino arčiau gamtos ir protėvių vertintų medienos savybių: šiandien iš medžio statomi sporto aikštynų, baseinų, prekybos centrų stogai, klijuoto tašo sijos tampa laikančiomis konstrukcijomis moderniuose pastatuose, naudojami tiltų statybai. „JM Haus“ nuotr.


Minimos įmonės
JM Haus, UAB

Praskleiskime istorijos uždangą ir panagrinėkime, kaip kito rąstinių namų statybos technologijos.

Rąstinis namas – tai toks būsto tipas, kai rąstai guldomi vienas ant kito horizontaliai arba sustatomi vienas šalia kito vertikaliai, o kampuose jų vainikai sujungiami tam tikros formos iškirtimais. Iš pradžių statyti vertikalių rąstų namai, tuomet jų galai buvo įkasami į žemę. 

Rąstiniai namai – Šiaurės šalių būsto tipas

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Statyba iš rąstų buvo pats populiariausias statybos būdas Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. Taip pat rąstinius namus mėgo kai kurių šaltesnių pietryčių Europos regionų gyventojai, tokius būstus statė Alpių kalnuose, Balkanuose ir kai kuriose Azijos vietovėse. Tuo metu šiltesnio klimato Vakarų Europos šalyse dažniau statyti karkasiniai namai. Rąstinių namų statybai dažniausiai naudota spygliuočių mediena. 

Iki maždaug XVIII amžiaus įvairių Europos ir Amerikos šalių gyventojai rąstinių namų statybai naudojo tik kirvį. Lietuvoje buvo statomi įvairaus dydžio rąstiniai namai, kaimo gyventojai juos statydavo ant apvalios medienos ritinių (vietoje pamato), kartais aplink pastatą įrengdavo papildomą medinį rėmą, į tarpą tarp jo ir sienos pripildavo žemių – tai tarnavo kaip šilumos izoliacija. Gyvenamieji namai statyti iš 15-20 centimetrų apipjautų ar tašytų rąstų. Tarp rąstų dėdavo kiminus, samanas, plyšelius užtaisydavo moliu, kad būtų kiek šilčiau. Šiandien tam rekomenduojama naudoti specialiai rąstiniams namams pagal naujausias technologijas Suomijoje sukurtą sandarinimo juostą, kuri yra atspari drėgmei. Stogas būdavo šiaudinis arba iš medžio lentų. Vėliau stogai pradėti kloti iš skiedrų, beržo tošies. Iš rąstų mūsų protėviai sėkmingai rentė bokštus, pilis, gynybinius įtvirtinimus. Bėgant metams, maždaug XVIII amžiuje lietuvių trobos arba pirkios ėmė plėstis. 

Sodyba iš 200 mm storio klijuotos medienos tašo. „JM Haus“ nuotr.

Problema Nr. 1 – kaip panaikinti aukščių skirtumus?

Renčiant natūralius rąstus vieną ant kito buvo padaroma išilginė išdroža. Tai suteikia būstui stabilumo, tačiau reikalauja daug rankų darbo – kiekviena išdroža turi atitikti apačioje esančio rąsto nelygumus. Kampuose rąstai buvo suneriami, šis sunėrimas vadinamas spyna arba rąstų sukirtimu. Rąstų sunėrimo būdų per ilgus metus atrasta daugybė: tai tradiciniai – balninis, kanadietiškas, rusiškas; skandinaviškas; trapecinis, dažniausiai vadinamas „kregždės uodega“. Visais sukirtimo tipo atvejais medis išpjaunamas iš viršaus ir apačios, tiesiog skiriasi išpjovimo forma. 

Medžiai neauga taisyklingos ritinio formos, todėl rąstai turėjo storgalį ir plongalį. Meistrams tekdavo juos ręsti taip, kad aukščių skirtumo neliktų.

Klijuotos medienos konstrukcijos (lenktos). „JM Haus“ nuotr.

Ilgainiui rąstai buvo pradėti tekinti arba pjauti staklėmis, kad būtų lygūs ir nereikėtų ilgai vargti, ieškant, kaip panaikinti aukščių skirtumus. Jei namas buvo statomas iš apvalių rąstų, juos užtekdavo nužievinti. Jei iš apipjautų rąstų, jie buvo apipjaunami iš dviejų pusių. 

Pasitelkus į pagalbą galingus įrenginius gaunami kelių tipų rąstai: frezuoti, tekinti ir klijuoto tašo. Frezuojant rąstai apipjaunami iš 4 pusių, padaromos išdrožos, išpjaunamos dalys galuose, reikalingos spynoms (kampų susikirtimui).

Išpjauti arba ištekinti rąstai (tai pradėta daryti XX amžiaus pradžioje) gali būti kelių pagrindinių formų: apvalūs, D raidės formos, kvadratiniai arba vadinamojo švediško tipo (apvalūs su „iškąsta“ apačia, į kurią įstatomas apatinis rąstas). Pjovimo staklėmis rąstai gali būti išpjaustomi su įvairiais išsikišimais, kurie užtikrina stabilumą, tvirtesnį rąstų susijungimą tarpusavyje.

Problema Nr. 2 – kaip apsisaugoti nuo sėdimo? 

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7–10 centimetrų. Jei tai neįvertinama dedant duris, langus, statant kolonas, ateityje gali kilti didelių problemų. Jei namai buvo pastatyti iš netinkamai išdžiovintų rąstų, jiems džiūvant taip pat atsirasdavo gana didelių plyšių, per kuriuos į vidų plūsdavo šaltis.

Anksčiau rąstai buvo džiovinami tiesiog lauke, sudėti į rietuves. Tačiau medžiui visiškai išdžiūti reikia maždaug ketverių metų. Vietovėse, kur vyrauja drėgnas klimatas, rąstą reikia maždaug metus laikyti gryname ore, kol jis tampa tinkamas namo statybai. Todėl atsirado ir kitas būdas, pagreitinantis procesą – tai džiovinimas specialiose kamerose, kurios vadinamos medienos džiovyklomis. Taip procesas sutrumpintas iki kelių savaičių, tačiau, nepanaikinta skilimo problema – tokiu būdu džiovinami rąstai vis dar skildavo.

Klijuotos medienos tašo namas su nendriniu stogu. „JM Haus“ nuotr.

Siekiant dar patobulinti medienos džiūvimo procesą, buvo atrasta klijuoto tašo rąstų statybos technologija (kaimo statybos vadovuose rašoma, jog tokiu atveju rąstų sėdimą galima sumažinti iki minimumo). Gaminant klijuoto tašo rąstus, jie supjaunami nedidelėmis lentelėmis. Tokiu būdu juos buvo lengviau išdžiovinti. Gerai išdžiovinus lentelės suklijuojamos ir apdirbamos taip, kad vėl įgautų stambaus rąsto formą.

Rąstai iš tašų atgal į rąsto formą suklijuojami vandeniui atspariais klijais, suspaudžiami presais. Kad tai klijuoto tašo rąstas, dažnai galėtumėte suprasti tik pažvelgę į rąstą iš galo. Mediniai tašai yra kelis kartus lengvesni už betoną bei plieną, o jiems pagaminti reikia mažiau energijos. Klijuoto tašo rąstai yra patvaresni už išpjautus iš masyvo, todėl šiandien mediena kai kuriuose statiniuose pakeičia betoną ir gelžbetonį. 

Rąsto atgimimas

Grįžtant prie teksto pradžioje įvardytos problemos – klijuoto tašo rąstai iš dalies ją išsprendžia, nes galima suklijuoti ir 20 centimetrų storio rąstus, kuriuose nėra jokių tarpų, ertmių. Dažniausiai šiltam ir komfortiškam gyvenimui tokio storio sienų visiškai pakanka. Analizuojant šiuolaikinės ir maždaug XX amžiaus pradžios statybos iš rąstų technologijas, galima padaryti išvadą, jog statybos būdas daugiau mažiau išliko toks pats – kinta tik sienų ir stogo dangos storis. Be to, galima suklijuoti ilgesnius rąstus (anksčiau medžio ilgis ribodavo projektuotojų galimybes, ilgiausi rąstai siekdavo 6 metrus).

Nors maždaug XX amžiuje lietuviai buvo pradėję iš aukšto žiūrėti į medinius namus ir miestuose ėmė kilti modernesni karkasiniai būstai, klijuoto tašo technologija mus grąžino arčiau gamtos ir protėvių vertintų medienos savybių: šiandien iš medžio statomi sporto aikštynų, baseinų, prekybos centrų stogai, klijuoto tašo sijos tampa laikančiomis konstrukcijomis moderniuose pastatuose, naudojami tiltų statybai.

Klijuotos medienos konstrukcijos (tiesios). JM Haus“ nuotr.

Galima teigti, kad rąstas vėl sugrįžta, o paskutinė – klijuoto tašo rąstų – technologija išsprendžia didžiąją dalį iki šiol egzistavusių natūralaus rąsto problemų.

 
 
                                                                                                                                                             Rengiant publikaciją, naudota literatūra:
K. Reisonas „Žemės ūkio statyba“;
Ūkininko knygynėlis. „Kaimo statyba“, 1936 m.;
Saugomų teritorijų tarnyba – „Lietuvos kaimo statyba“.
Rumšiškių liaudies buities muziejaus ir bendrovės „JM Haus“ nuotr.
 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Sprendimai

nuotrauka
2020-07-20 07:34
Žmogus siekia gyventi ir dirbti komfortiškomis sąlygomis. Ką daryti, kad vasarą nekamuotų tvankuma, o žiemą nereikėtų drebėti nuo šalčio? Racionalūs žmonės siekia dar daugiau – kaip padaryti, kad ta pati sistema ir vėsintų, ir šildytų, o įrenginiai nedarkytų interjero? Išeitis – kapiliarinė vėsinimo...
nuotrauka
2020-07-14 07:30
Lietūs ir klimato atšilimas grasina nepageidautina drėgme, kuri sukuria sąlygas pelėsiui, įvairioms bakterijoms atsirasti. Todėl kuriant statybos produktus, taip pat ir dažus, būtina rasti sprendimus, kurie produktus darytų atsparius gamtos sąlygoms.
nuotrauka
2020-06-30 10:10
Rinkoje yra labai daug ir įvairių dažų, skirtų fasadams. Kaip nepasiklysti renkantis, kad rezultatas atitiktų ir pranoktų lūkesčius? Apie tai – UAB „Topcolor“ ekspertai.
nuotrauka
2020-02-13 09:08
Betono gaminių aplinkotvarkai gamintoja bendrovė „Betono mozaika“ Lietuvoje valdo keturias gamyklas. 2019-ieji įmonei tapo „premium“ gaminių augimo metais: lyginant su 2018 m. jų pardavimai ir gamyba augo daugiau nei 20 procentų.
nuotrauka
2019-11-22 14:03
Visame pasaulyje vykstantys masiniai protestai prieš klimato atšilimą, išaugęs žmonių rūpestis aplinkos apsaugos klausimais ir vis atsakingesnis vartojimas neaplenkia ir nekilnojamo turto, statybų sektoriaus. Vilniečių įkurta įmonė „Ecococon“ sukūrė unikalią šiaudinių namų sienų technologiją ir jau ...
nuotrauka
2019-10-08 10:56
Namo statybos – sudėtinga, daug laiko ir piniginių investicijų reikalaujanti tema. Tačiau kartu tai svarbus žingsnis kokybiško gyvenimo link, kurį privalu žengti teisinga linkme. Apie namo statybas ir brangiausiai kainuojančias klaidas namų apdailos centre „Unideco“ vykusiame seminare pasakojo „ABC ...
nuotrauka
2019-08-23 08:20
Siekiant didesnio pastatų energinio efektyvumo ir sveikesnės, patogesnės gyvenamosios aplinkos, neišvengiamai tenka spręsti šilumos nuostolių mažinimo klausimus tiek statant naujus būstus, tiek ir renovuojant senus. Kad pasiektume norimą rezultatą ir gyventume šiltuose jaukiuose namuose, reikėtų atk...
nuotrauka
2019-06-07 07:51
Šlaitiniai stogai yra populiariausi mažaaukštėje gyvenamojoje statyboje. Dažniausiai tai yra apšiltinti stogai, nes leidžia išnaudoti erdvę po stogu gyvenamosioms patalpoms įrengti.
nuotrauka
2019-04-24 07:27
Saulei kylant laikas susimąstyti apie namų eksterjerą, nes jaukus rytas su kavos puodeliu, savaitgalio pietūs arba nuostabi vakarienė lauko terasoje – tikras malonumas. Tačiau subjuręs oras ar, atvirkščiai, pernelyg intensyvūs, varginantys saulės spinduliai gali sugriauti planus ir pasisėdėjimas gry...
nuotrauka
2019-04-23 14:30
Visas grindis, iš kokios medienos jos bebūtų, teks plauti, siurbti iš lauko prineštą žvyrą, kad juo nebraižytumėte ir negadintumėte paviršiaus. Kad grindys džiugintų akį, rekomenduojama kartą per metus jas atsinaujinti – padengti atnaujinančia alyva. Tas pat ir su baldais: jei ant stalviršio, medini...
nuotrauka
2018-11-12 13:15
Liūdnai nuskambėjęs per Europos Sąjungą daugiaaukščio „Grenfell Tower“ Londone gaisras paskatino visą pasaulį nauju, priekabesniu žvilgsniu pažvelgti į fasadų šiltinimo sistemas. Ir pradėti vertinti ne tik jų šilumines, bet ir priešgaisrines savybes.
nuotrauka
2018-10-19 07:30
Norintiems namuose jaustis komfortiškai ir jaukiai, svarbu stilingai ir funkciškai įrengti ne tik interjerą, bet ir eksterjerą. Daugeliu atvejų eksterjero apšvietimo įrengimas paliekamas statybų pabaigai, projektuojamas atsainiai ir todėl pridaroma klaidų, kurios po to sunkiai ištaisomos. Šiame stra...
nuotrauka
2018-07-13 15:00
Pastato fasadai atlieka svarbų vaidmenį kuriant miesto kraštovaizdį, o šiuolaikiški saulės kontrolės funkciją atliekantys fasado sprendimai padeda ne tik sukurti modernų pastato architektūrinį veidą, bet ir padeda efektyviai sumažinti pastato energijos suvartojimą. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje arch...
nuotrauka
2018-06-19 13:28
Pasinerti į mėgstamos knygos puslapius, padūkti su vaikais ar surengti nedidelę iškylą draugams. Kaip išnaudoti terasą mieste ir paversti ją poilsio erdve? Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, terasos ypač padidina būsto vertę ir pirmų aukštų nepatrauklumą paverčia pagrindiniu privalumu. „Terasų g...
nuotrauka
2018-05-28 08:23
Pavasarį ir visą šiltąjį metų laiką tampa aktualūs aplinkos tvarkymo darbai. Betono gaminiais dengti paviršiai praktiški ir patvarūs. Trinkelių grindinys tampa puikiu fonu želdiniams, mažosios architektūros elementams, ant jo galima kurti jaukias erdves, tinkančias tiek miesto, tiek kaimo namų, sody...
nuotrauka
2018-05-07 09:18
Kokį šildymo katilą pasirinkti, kad būstas būtų šiltas, sąnaudos – ekonomiškos, o priežiūra minimali? Tai yra klausimai, aktualūs ir naujakuriui, ir remontuojamo namo savininkui.
nuotrauka
2018-04-20 12:54
Statybų rinkoje sėkmingai kelią skinasi naujovė, suteikianti galimybę statinių fasadus sumontuoti per rekordiškai trumpą laiką ir sutaupyti darbo sąnaudų. Nuo 2017 m. įmonė „Royal facade“ Lietuvoje gamina ir į rinką tiekia apšildomąsias daugiasluoksnes plokštes su dekoru.
nuotrauka
2018-04-19 08:47
Bendrovės „Domus Lumina“ marketingo specialistė Jovita Apanavičienė sako, jog prieš įrengiant būstą labai svarbu įvertinti, kaip dengsime langus, nes langų uždengimai atlieka ne tik dekoro ir puošybos funkciją, tačiau ir apsaugo namus nuo kaitros ar šalčio, sklindančio per langus, taupo energijos są...
nuotrauka
2018-04-16 16:59
Tyla ir ramybė yra ta didžioji vertė, kurios siekia kiekvieno būsto gyventojai. Tačiau kaip tik svetimi garsai, iš kaimynų buto sklindantis triukšmas yra viena iš didžiausių problemų, dėl kurių skundžiasi žmonės. Ir ne tik senos statybos namų gyventojai. Kaip pastebi „Knauf“ specialistai, kone kas a...
nuotrauka
2018-04-15 08:32
Kas galėtų ginčytis, kad medinės grindys yra vienas iš pačių geriausių pasirinkimų? Tačiau grindų žinovas, bendrovės „Landero“ generalinis direktorius Ramūnas Beinorius neatmeta ir kitos galimybės, kurią vadina ateitimi, – vinilinių grindų dangų. Visa lemia tik žmogaus apsisprendimas, kokias ir kur ...

Statybunaujienos.lt » Sprendimai

nuotrauka

Nutolusi saulės elektrinė. Kaip nemokėti už elektros energiją arba mokestį sumažinti iki minimumo

Gyventi švariau ir mokėti mažiau – kiekvieno namų ūkio siekis. Atsiradus galimybei elektros energiją įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių bei tapti gaminančiu vartotoju, siekis tampa realy...