Praėjusį penktadienį Šančiuose apsilankę Viešosios tvarkos skyriaus specialistai kabino įspėjamąsias lenteles, gyventojus ragindami nedelsti ir susitvarkyti. To nepadarius bus kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą.

„Prieš įstatymus visi turi būti lygūs. Deja, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės spjauna į įstatymus ir jaučiasi lygesni už kitus. Žemuosiuose Šančiuose esančioje Nemuno pakrantėje užfiksavome ne vieną ir ne dvi vietas, kur valstybine žeme žmonės naudojasi lyg savo. Ji užgrobiama įvairiais būdais – ir tujomis, ir betono blokais, ir padangomis. Bet nepuolame kauniečių bausti. Įspėjome juos, kad susitvarkytų. Jei tai nebus padaryta, informaciją perduosime Nacionalinei žemės tarnybai“, - išplatintame pranešime cituojamas Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovas Vytautas Jurkevičius.

Tai, kad valstybinė žemė naudojama kaip sava, paaiškėjo palyginus Registrų centro duomenis ir plotą, kuriuo gyventojai realiai naudojasi. Pavyzdžiui, S. Gimžausko gatvėje 20, 22 ir 22A numeriais pažymėti namai praktiškai iš viso neturi sklypo palei namus į Nemuno pusę, tačiau matosi, kad užgrobta žeme kauniečiai naudojasi kaip savo nuosavu kiemu.

Pavyzdžių daugiau

Daugumos įspėtų sklypų savininkai valstybinę žemę yra apsisodinę tujomis ar kitais želdiniais. Tačiau yra ir tokių, kurie ne savo žemėje pasistatė tvoras, kitus statinius, išsigrindė takus.

„A. Vytaro g. 25 ir 25A sklypai – vienas akiplėšiškiausių užgrobtos valstybinės žemės pavyzdžių. Už sklypo ribos išeina takas, tvora, želdiniai, laikini statiniai“, – konstatavo Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Įspėjamąja lentele buvo pažymėtas ir M.Sedaravičiaus g. 20-asis sklypas. Už privataus sklypo ribų išlenda ir pagalbinis pastatas, ir tvora. Įspėjimai įteikti ir Kranto 14-osios gatvės 33-iojo namo savininkams, Kranto 18-osios gatvės 37 namo šeimininkams ir kitiems šančiškiams.

Kova nebaigta

„Prieš keletą metų ėmėmės realių veiksmų prieš neteisėtų statinių savininkus, kurie daugelį metų atvirai tyčiojasi iš miestiečių. Iš pradžių pradėjome nuo surūdijusių metalinių garažų, vėliau ėmėmės apšiurusių sandėliukų, tada eilė atėjo nelegalioms pirtelėms ir kitiems pastatams, kurių valdytojai tyčiojasi iš įstatymų ir kauniečių. Ši kova dar tikrai nebaigta“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Per praėjusius metus Kaune pašalinti visi maždaug 900 prieš metus suregistruoti metaliniai garažai, pranešė savivaldybė. Didžiausia neteisėtų statinių koncentracija pasižymėjo Petrašiūnų, Panemunės ir Šančių seniūnijos.

Prieš dvejsu metus Kauno miesto senamiestyje esančioje Smalininkų gatvėje beveik tris dešimtmečius stovinčiam nelegalių pastatų kompleksui išmušė teisingumo valanda. Neteisėtai ant valstybinės žemės suręsti pastatai buvo pašalinti, kaip skelbia Kauno savivaldybė.