2020 vasario 28 d. penktadienis, 10:51
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kokios Rotušės aikštės norėtų kretingiškiai  1

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, „Pajūrio naujienos“      2019-12-19 13:55
Kretingos miesto centrinė erdvė yra didesnė negu Vilniaus ir – neįtikėtina! – savo dydžiu prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. Tad kaip turėtų atrodyti Kretingos Rotušės aikštė šiandien, kad ji tarnautų kretingiškiams ne vien kaip automobilių stovėjimo aikštelė, bet būtų gyva žmonių susibūrimo vieta?
nuotrauka
Kretinga. Kretingos r. sav. (FB) nuotr.


Keturias valandas trukusioje viešoje konferencijoje-diskusijoje „Kokios Rotušės aikštės norime“, kurią surengė Kretingos rajono savivaldybė išvien su Lietuvos architektų sąjunga, savo nuomones išsakė žinomi šalies architektai: Klaipėdos universiteto profesorius Petras Grecevičius, telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas, Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto autorius Vytenis Rudokas, taip pat – Kretingos rajono vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, 2014-ųjų Rotušės aikštės ir skvero architektūrinio konkurso organizatorius Tadas Sviderskas bei šio konkurso I vietos laimėtojas Tadas Jonauskas.

Aikštės istoriją apžvelgė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, įžvalgomis ir pasiūlymais pasidalijo pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovės Aldona Kerpytė ir Jolanta Klietkutė.

Siūlė atstatyti rotušę

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, jog dabartinė Rotušės aikštė kretingiškių seniai nebetenkina, todėl, pradėjus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, atsiveria realios galimybės atnaujinti ir miesto centrą.

Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė jį papildė: Rotušės aikštės klausimas per nepriklausomybės laikotarpį svarstytas 3 kartus, paskutinįkart – 2014-aisiais, tačiau per 5-erius metus daug kas pasikeitė mieste ir visuomenėje. „Pradėjome realizuoti Bendrąjį rajono planą, kuris leidžia išplėsti mąstymo ir galimybių ribas, tačiau diskutuokime ir siūlykime su atsakomybe“, – paragino ji.

Neseniai iš Japonijos, kur itin vertinamas tautinis identitetas, grįžęs P. Grecevičius, vienas ankstesniojo Kretingos rajono Bendrojo plano rengėjų, tikino atvykęs ne receptų dalinti. Jo manymu, bendrame Lietuvos miestų kontekste Kretinga atrodo neblogai – joje nepadaryta tiek klaidų, kaip 45 proc. šalies miestų.

P. Grecevičiaus žodžiais, Kretinga turi ypatingą istorinį paveldą – dvarą, bažnyčios ir vienuolyno kompleksą bei aikštę, kurią galima sutvarkyti. „Sovietmečiu centras sudarkytas: norint atkurti istorinį aikštės vaizdą, reikėtų nugriauti 50 proc. pastatų, tačiau svarbus yra visuomenės interesas. Reiktų atstatyti rotušę ir sutvarkyti aikštės perimetrą. Kita problema – aikštės užpildymas automobiliais“, – kalbėjo jis, įsitikinęs, kad reikėtų atkurti Rotušės aikštės visumą, o ne vien fragmentus.

Aikštė – tautos ir šeimos istorija

V. Rudokas, 20 m. dirbęs, įgyvendinat Šiaulių Prisikėlimo aikštės projektą, teigė: „Turiu nuvilti – jūs neturite jokios aikštės. Yra tik 2 skverai: 1 didesnis ir 1 mažesnis ir aplink jį – parkavimo aikštelė. Visa jūsų problema, kad nesuvokiate, ką turite unikalus ir kokie erdvių mastai, Kauno ir Kretingos – tokie pat. Kretingos miesto centras yra netgi didesnis už Vilniaus Katedros aikštę ir prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. O kiek gyventojų yra Kretingoje ir tuose miestuose?“

Jo žodžiais, turint tokią erdvę, reikia ją apgyvendinti, prieš tai atsakius sau, ko norima – atkurti, kas unikalu, ar įrengti naujai. Istorinė aikštė yra miesto, tautos, šeimų istorija. Aikštė nėra vienos politikų kadencijos, bet nuoseklios visų miestiečių veiklos, iškeliant pamatines vertybes, rezultatas.

V. Rudokas taip pat įsitikinęs, kad į centrinę aikštę turi ateiti šiuolaikinės technologijos, kaip yra pasaulio miestuose. Jis taip pat iškėlė kretingiškiams skaudžią temą – medžių kirtimą: „Didžiuosiuose miestuose yra taip: kuo arčiau centro, tuo mažiau želdinių. Žalios poilsio zonos būna užmiesčiuose. Medžių gynėjams kažkodėl nekyla minčių, kodėl Kauno, Vilniaus, nekalbant apie kitų šalių sostines, centrinėse aikštėse nėra medžių.“

Pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovės siūlė Kretingoje atstatyti rotušę pagal Bauskės miestelio Latvijoje pavyzdį. Manoma, kad abi buvo pastatytos panašiu laiku – XVII a. pradžioje.

Kaimynų pavyzdžiu – Chodkevičių alėja

Kretingos Rotušės aikštės ir skvero architektūriniame konkurse dalyvavęs A. Žebrauskas įsitikinęs, kad Kretingos miesto vertybė – dvaras, sakraliniai objektai ir miesto centras: 2 segmentai iš jų išlaikyti, o trečiojo – istorinės aikštės – nėra. Pagal jo projektą, būtina atstatyti rotušę ir sugrąžinti į ją savivaldą, o šiaurinėje aikštės kraštinėje – ten, kur dabar įrengti vėliavų stovai, turėtų būti atkurti istoriniai pastatai. Taip būtų užpildyta Rotušės aikštės erdvė, istoriškai ją pratęsiant ligi Vytauto gatvės. Iškeldinus parkavimo vietas, reikėtų atidengti grindinio detales, įkurdinti autentiškus mažosios architektūros elementus.

A. Kerpytė ir J. Klietkutė palygino Kretingos miesto centrą su širdimi, o iš jo išeinančias gatves – arterijomis. Jos siūlė įrengti vieną arterijų, prasidedančią nuo evangelikų liuteronų bažnyčios ir besibaigiančią ties Kultūros centru: „Pažiūrėkime į kaimyninę Palangą ir Tiškevičių alėjos pavyzdžiu įkurkime Chodkevičių alėją – tereikia tik suoliukų, įdomių akcentų.“ Chodkevičių alėjoje, jų manymu, turėtų atsirasti ir vieta istoriniam Šv. Florijono paminklui.

Jos taip pat siūlė rotušę atkurti Latvijos Bauskės miesto pavyzdžiu. Šie miestai vienu metu gavo savivaldos teises, tuo pat metu pastatai sunykę. „Perpus mažiau gyventojų turinti Bauskė sugebėjo atstatyti rotušę, kurią aplankę pamatėme, kad ji yra turistų traukos ir vietinių žmonių susibūrimo vieta“, – kalbėjo J. Klietkutė, taip pat pasisakiusi už skvero išsaugojimą ir istorinių objektų – Antano Smetonos ąžuolo ir paleastronominio akmens – pateikimą visuomenei.

Nereikia baimintis verslo

Diskusijoje, kurią moderavo Romandas Žiubrys ir architektas leidėjas Tomas S. Butkus, meras A. Kalnius pastebėjo, jog per 30 metų Rotušės aikštės svarstymo ratas apsisuko ir vėl esame pradiniame taške: „Pagaliau turime aiškiai sau pasakyti, kokio miesto centro norime.“

„Piktinamės, kad Rotušės aikštė paversta parkavimo vieta, bet išbraukus iš miesto veido „Maximą“, ar nebus taip, kad miestas išvis ištuštės, juolab kad ši vieta išnuomota 99-eriems metams. Verslo iš centro išguiti nereikėtų“, – pastebėjo R. Kasnauskė.

T. Jonausko centro vizija – taip pat gyvybingas šiuolaikiškas miestas, kuriam pritarė A. Žebrauskas. Nuo senovės Romos laikų, o ir Olandijoje, Belgijoje prekybos centrai būrėsi aplink aikštes, vyko turgūs. Ir ne prekybininkų, o savivaldybių problema, kaip suvaldyti žmonių srautus, vizualiai įrengti pastatų fasadus. „Aikštė nėra poilsio vieta: ji turi pulsuoti, jei joje nėra gyvybės – ji mirusi.

Miestas turi iš kažko gyventi, todėl nereikia atsisakyti verslo. Šis mąstymo etapas baigėsi, ateina nauji žmonės su racionaliomis idėjomis“, – kalbėjo A. Žebrauskas.

Žmonės teiravosi apie parkingo aikštelės po Rotušės aikšte įrengimo galimybes. A. Žebrauskas pasiūlė nebijoti idėjų ir vizijų, kurios patinka pinigams: „95 proc. lėšų, arba per 1 milijoną eurų, miestui papuošti surinko patys telšiškiai, nes jiems patinka menas“, – patikino jis.

---

J. Kanarskas priminė, kad Kretingos miestas kūrėsi pagal Europos miestų schemą: 1609 m. gavo Magdeburgo, arba savivaldos, teises. 21 ha plote suprojektuota turgaus aikštė, tapusi miesto širdimi. Į ją suėjo 8 gatvės, aplink suformuotos 24 pocesijos, arba namų valdos. Aikštėje 1621 m. iškilo rotušė, arba magistrato namai. Ji buvo mūrinė, 2 aukštų, viršum kraigo kilo 4-kampis bokštas su varpine, – tokią pat smailę turėjo ir Kretingos bažnyčia. I aukšte buvo prekių sandėliai, svarstyklės ir matų etalonai: kilus įtarimams sukčiaujant, miestiečiai galėjo išsiaiškinti rotušėje. Ten taip pat buvo kalėjimas. II aukšte veikė mokykla ir buvo įrengta magistrato posėdžių salė.

Miestui netekus savivaldos, rotušė 1845 m. buvo parduota nugriauti ir panaudoti namų statybai. 1875 m. jos vietoje pastatyta Vladimiro vardu konsekruota cerkvė, kuri 1925 m. taip pat parduota nugriovimui.

Aikštė keitė pavadinimus – Turgaus, Viešoji, Tarybų, Rotušės. Aikštėje turgūs vykdavo iki 1965 m. Pirminė aikštės danga – brukis, išsilaikęs iki 1982-ųjų rekonstrukcijos.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Jūratė
2020-01-03 17:41
Gera idėja Chodkevičių alėja

Savivaldybėse

nuotrauka
2020-02-27 13:14
Klaipėdos miesto savivaldybė suplanavo ateinančių trejų metų darbus – patvirtintas 2020–2022 metų strateginis veiklos planas. Jame numatytomis priemonėmis siekiama didinti miesto konkurencingumą, kurti patrauklią, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, užtikrinti aukštą švietimo, kultūros, socialinių,...
nuotrauka
2020-02-27 10:53
Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o p...
nuotrauka
2020-02-27 10:08
AB Lietuvos paštas Biržų savivaldybei pardavė buvusio centrinio Biržų pašto pastatą. Sandorio suma – 81, 400 tūkst. EUR. Viso pirkinio plotas – 1257,33 kv. m.
nuotrauka
2020-02-27 09:46
Sostinės savivaldybės administracija kartu su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistais organizuoja savo darbuotojams mokymus koronaviruso tema, o popiet į savivaldybę sušaukti Vilniaus darželių ir mokyklų vadovai, kuriems mokymus ves Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai, bus išdali...
nuotrauka
2020-02-27 09:33
Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) dar tik vyksta derinimo darbai, tačiau jų metu išryškėjo kai kurie nesklandumai, rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime. Gyventojų ir savivaldybės vadovų nerimą sukėlė pirmieji KKJ bandymai, kai atliekos į jėgainę buvo gabenamos nesandariais sunkvežimiais ir ...
nuotrauka
2020-02-26 16:52
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT), išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo nutraukti kompensacijas už būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidas skaičiavimą, konstatavo, kad Socialinės paramos skyriaus priimtas spr...
nuotrauka
2020-02-26 13:57
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti viešojo intereso gynimo procedūrą, išnagrinėjusi savivaldybės ir AB Vilniaus šilumos tinklų susitarimą su rizikos kapitalo fondu „Profile Investment“ dėl tarptautinio arbitražo su UAB „Vilniaus energija“ ir Prancūzijos koncernu „Veolia“ finansavimo ir nenustač...
nuotrauka
2020-02-25 08:43
Panevėžio miesto savivaldybės pasirašė sutartį su AB „Statkorpas“ atnaujinti dar vieną centro teritoriją – Nepriklausomybės aikštę su prieigomis.
nuotrauka
2020-02-24 09:37
Jau startavo darbai Vasario 16-osios gatvėje, Gargžduose, o dabar pokyčiai prasidėjo ir Kretingos plente. Vasarą gyventojai galės naudotis ilgesniu dviračių taku – nuo pat sankryžos su Klaipėdos gatve iki Užuovėjos gatvės.
nuotrauka
2020-02-21 14:56
Vilniaus miesto savivaldybė iki kovo 6 dienos viešina atnaujintus ir su visų derinančių institucijų pritarimo sulaukusius miesto teritorijos bendrojo plano (BP) sprendinius. BP rengimo procesą ir siūlymus analizuoja ir valstybės institucijos, ir verslo atstovai – pirmą kartą taip detaliai suplanuoto...
nuotrauka
2020-02-21 09:53
Duotas startas projektui, apie kurio svarbą kalbama daugiau negu dešimtmetį, - bene svarbiausio įvažiavimo į Klaipėdą žiedinės sankryžos rekonstrukcijai.
nuotrauka
2020-02-21 09:01
Bendrovė „Baltisches Haus“ ir Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bendrovė finansuos naujos autobusų stoties techninį projektą ir užtikrins statybų vykdymo priežiūros paslaugas. Bendra paramos suma – 123 tūkst. eurų.
nuotrauka
2020-02-20 12:14
Viečiūnuose atidarytos atnaujintos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Linelis“ patalpos. Visa numatoma projekto vertė 176 024,68 eur, 15% sudarys Druskininkų savivaldybės lėšos.
nuotrauka
2020-02-20 12:09
UAB „Veistas“ prašo priteisti iš Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) 111 653 eurų, kuriuos, neva, įmonė būtų gavusi, jei būtų Jėrubaičiuose gaminusi elektros energiją ir ją pardavusi, bei 134 700 eurų, kuriuos būtų gavusi, jei būtų pardavusi antrines žaliavas, kurių dėl gyventojų sąmoning...
nuotrauka
2020-02-20 11:34
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje sudaryta darbo grupė aiškinosi, kokios situacijos dėl kvapų laukti šiltuoju metų laikotarpiu. Speciali darbo grupė iš savivaldybės ir atsakingų institucijų atstovų domėjosi, kokias kvapų mažinimo priemones 2020 metais taikys AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB...
nuotrauka
2020-02-19 12:19
Biržų rajono savivaldybės vadovai ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkai tarėsi, kaip tvarkyti bendras namų teritorijas, kad jos būtų patogios ir saugios gyventojams.
nuotrauka
2020-02-19 10:30
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir atsakomybės už galimai klaidinančios (melagingos) informacijos teikimą taikymo. Priežastis – pasikartojantys atvejai, kai nekilnojamojo turto pardavėjai pardavinėja „o...
nuotrauka
2020-02-19 10:09
Vyriausiojo miesto architekto skyrius, vertinimui gavęs projektinius pasiūlymus, kuriuose numatomas pastato Kauno g. 5 paskirties keitimas, kreipėsi į Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kad ši įvertintų, ar „Kablio“ vardu žinomame pastate nuo pat pastatymo vykusi ir teb...
nuotrauka
2020-02-18 13:44
65 tūkst. kv. m logistikos centras – tokį projektą Kauno rajone, Martinavos kaime, imasi įgyvendinti bendrovė „SIRIN Development“.
nuotrauka
2020-02-18 10:44
Aplinkos ministerijos siūlomas naujasis atliekų tvarkymo kainodaros modelis ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso, teigia Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse