2020 liepos 15 d. trečiadienis, 15:05
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Kokios Rotušės aikštės norėtų kretingiškiai  1

Irena ŠEŠKEVIČIENĖ, „Pajūrio naujienos“      2019-12-19 13:55
Kretingos miesto centrinė erdvė yra didesnė negu Vilniaus ir – neįtikėtina! – savo dydžiu prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. Tad kaip turėtų atrodyti Kretingos Rotušės aikštė šiandien, kad ji tarnautų kretingiškiams ne vien kaip automobilių stovėjimo aikštelė, bet būtų gyva žmonių susibūrimo vieta?
nuotrauka
Kretinga. Kretingos r. sav. (FB) nuotr.


Keturias valandas trukusioje viešoje konferencijoje-diskusijoje „Kokios Rotušės aikštės norime“, kurią surengė Kretingos rajono savivaldybė išvien su Lietuvos architektų sąjunga, savo nuomones išsakė žinomi šalies architektai: Klaipėdos universiteto profesorius Petras Grecevičius, telšiškis architektas Algirdas Žebrauskas, Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos projekto autorius Vytenis Rudokas, taip pat – Kretingos rajono vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, 2014-ųjų Rotušės aikštės ir skvero architektūrinio konkurso organizatorius Tadas Sviderskas bei šio konkurso I vietos laimėtojas Tadas Jonauskas.

Aikštės istoriją apžvelgė Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas, įžvalgomis ir pasiūlymais pasidalijo pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovės Aldona Kerpytė ir Jolanta Klietkutė.

Siūlė atstatyti rotušę

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pastebėjo, jog dabartinė Rotušės aikštė kretingiškių seniai nebetenkina, todėl, pradėjus Vilniaus gatvės rekonstrukciją, atsiveria realios galimybės atnaujinti ir miesto centrą.

Administracijos direktorė Jolanta Girdvainė jį papildė: Rotušės aikštės klausimas per nepriklausomybės laikotarpį svarstytas 3 kartus, paskutinįkart – 2014-aisiais, tačiau per 5-erius metus daug kas pasikeitė mieste ir visuomenėje. „Pradėjome realizuoti Bendrąjį rajono planą, kuris leidžia išplėsti mąstymo ir galimybių ribas, tačiau diskutuokime ir siūlykime su atsakomybe“, – paragino ji.

Neseniai iš Japonijos, kur itin vertinamas tautinis identitetas, grįžęs P. Grecevičius, vienas ankstesniojo Kretingos rajono Bendrojo plano rengėjų, tikino atvykęs ne receptų dalinti. Jo manymu, bendrame Lietuvos miestų kontekste Kretinga atrodo neblogai – joje nepadaryta tiek klaidų, kaip 45 proc. šalies miestų.

P. Grecevičiaus žodžiais, Kretinga turi ypatingą istorinį paveldą – dvarą, bažnyčios ir vienuolyno kompleksą bei aikštę, kurią galima sutvarkyti. „Sovietmečiu centras sudarkytas: norint atkurti istorinį aikštės vaizdą, reikėtų nugriauti 50 proc. pastatų, tačiau svarbus yra visuomenės interesas. Reiktų atstatyti rotušę ir sutvarkyti aikštės perimetrą. Kita problema – aikštės užpildymas automobiliais“, – kalbėjo jis, įsitikinęs, kad reikėtų atkurti Rotušės aikštės visumą, o ne vien fragmentus.

Aikštė – tautos ir šeimos istorija

V. Rudokas, 20 m. dirbęs, įgyvendinat Šiaulių Prisikėlimo aikštės projektą, teigė: „Turiu nuvilti – jūs neturite jokios aikštės. Yra tik 2 skverai: 1 didesnis ir 1 mažesnis ir aplink jį – parkavimo aikštelė. Visa jūsų problema, kad nesuvokiate, ką turite unikalus ir kokie erdvių mastai, Kauno ir Kretingos – tokie pat. Kretingos miesto centras yra netgi didesnis už Vilniaus Katedros aikštę ir prilygsta Maskvos Raudonajai aikštei. O kiek gyventojų yra Kretingoje ir tuose miestuose?“

Jo žodžiais, turint tokią erdvę, reikia ją apgyvendinti, prieš tai atsakius sau, ko norima – atkurti, kas unikalu, ar įrengti naujai. Istorinė aikštė yra miesto, tautos, šeimų istorija. Aikštė nėra vienos politikų kadencijos, bet nuoseklios visų miestiečių veiklos, iškeliant pamatines vertybes, rezultatas.

V. Rudokas taip pat įsitikinęs, kad į centrinę aikštę turi ateiti šiuolaikinės technologijos, kaip yra pasaulio miestuose. Jis taip pat iškėlė kretingiškiams skaudžią temą – medžių kirtimą: „Didžiuosiuose miestuose yra taip: kuo arčiau centro, tuo mažiau želdinių. Žalios poilsio zonos būna užmiesčiuose. Medžių gynėjams kažkodėl nekyla minčių, kodėl Kauno, Vilniaus, nekalbant apie kitų šalių sostines, centrinėse aikštėse nėra medžių.“

Pilietinio judėjimo „Kretingos aikštė“ atstovės siūlė Kretingoje atstatyti rotušę pagal Bauskės miestelio Latvijoje pavyzdį. Manoma, kad abi buvo pastatytos panašiu laiku – XVII a. pradžioje.

Kaimynų pavyzdžiu – Chodkevičių alėja

Kretingos Rotušės aikštės ir skvero architektūriniame konkurse dalyvavęs A. Žebrauskas įsitikinęs, kad Kretingos miesto vertybė – dvaras, sakraliniai objektai ir miesto centras: 2 segmentai iš jų išlaikyti, o trečiojo – istorinės aikštės – nėra. Pagal jo projektą, būtina atstatyti rotušę ir sugrąžinti į ją savivaldą, o šiaurinėje aikštės kraštinėje – ten, kur dabar įrengti vėliavų stovai, turėtų būti atkurti istoriniai pastatai. Taip būtų užpildyta Rotušės aikštės erdvė, istoriškai ją pratęsiant ligi Vytauto gatvės. Iškeldinus parkavimo vietas, reikėtų atidengti grindinio detales, įkurdinti autentiškus mažosios architektūros elementus.

A. Kerpytė ir J. Klietkutė palygino Kretingos miesto centrą su širdimi, o iš jo išeinančias gatves – arterijomis. Jos siūlė įrengti vieną arterijų, prasidedančią nuo evangelikų liuteronų bažnyčios ir besibaigiančią ties Kultūros centru: „Pažiūrėkime į kaimyninę Palangą ir Tiškevičių alėjos pavyzdžiu įkurkime Chodkevičių alėją – tereikia tik suoliukų, įdomių akcentų.“ Chodkevičių alėjoje, jų manymu, turėtų atsirasti ir vieta istoriniam Šv. Florijono paminklui.

Jos taip pat siūlė rotušę atkurti Latvijos Bauskės miesto pavyzdžiu. Šie miestai vienu metu gavo savivaldos teises, tuo pat metu pastatai sunykę. „Perpus mažiau gyventojų turinti Bauskė sugebėjo atstatyti rotušę, kurią aplankę pamatėme, kad ji yra turistų traukos ir vietinių žmonių susibūrimo vieta“, – kalbėjo J. Klietkutė, taip pat pasisakiusi už skvero išsaugojimą ir istorinių objektų – Antano Smetonos ąžuolo ir paleastronominio akmens – pateikimą visuomenei.

Nereikia baimintis verslo

Diskusijoje, kurią moderavo Romandas Žiubrys ir architektas leidėjas Tomas S. Butkus, meras A. Kalnius pastebėjo, jog per 30 metų Rotušės aikštės svarstymo ratas apsisuko ir vėl esame pradiniame taške: „Pagaliau turime aiškiai sau pasakyti, kokio miesto centro norime.“

„Piktinamės, kad Rotušės aikštė paversta parkavimo vieta, bet išbraukus iš miesto veido „Maximą“, ar nebus taip, kad miestas išvis ištuštės, juolab kad ši vieta išnuomota 99-eriems metams. Verslo iš centro išguiti nereikėtų“, – pastebėjo R. Kasnauskė.

T. Jonausko centro vizija – taip pat gyvybingas šiuolaikiškas miestas, kuriam pritarė A. Žebrauskas. Nuo senovės Romos laikų, o ir Olandijoje, Belgijoje prekybos centrai būrėsi aplink aikštes, vyko turgūs. Ir ne prekybininkų, o savivaldybių problema, kaip suvaldyti žmonių srautus, vizualiai įrengti pastatų fasadus. „Aikštė nėra poilsio vieta: ji turi pulsuoti, jei joje nėra gyvybės – ji mirusi.

Miestas turi iš kažko gyventi, todėl nereikia atsisakyti verslo. Šis mąstymo etapas baigėsi, ateina nauji žmonės su racionaliomis idėjomis“, – kalbėjo A. Žebrauskas.

Žmonės teiravosi apie parkingo aikštelės po Rotušės aikšte įrengimo galimybes. A. Žebrauskas pasiūlė nebijoti idėjų ir vizijų, kurios patinka pinigams: „95 proc. lėšų, arba per 1 milijoną eurų, miestui papuošti surinko patys telšiškiai, nes jiems patinka menas“, – patikino jis.

---

J. Kanarskas priminė, kad Kretingos miestas kūrėsi pagal Europos miestų schemą: 1609 m. gavo Magdeburgo, arba savivaldos, teises. 21 ha plote suprojektuota turgaus aikštė, tapusi miesto širdimi. Į ją suėjo 8 gatvės, aplink suformuotos 24 pocesijos, arba namų valdos. Aikštėje 1621 m. iškilo rotušė, arba magistrato namai. Ji buvo mūrinė, 2 aukštų, viršum kraigo kilo 4-kampis bokštas su varpine, – tokią pat smailę turėjo ir Kretingos bažnyčia. I aukšte buvo prekių sandėliai, svarstyklės ir matų etalonai: kilus įtarimams sukčiaujant, miestiečiai galėjo išsiaiškinti rotušėje. Ten taip pat buvo kalėjimas. II aukšte veikė mokykla ir buvo įrengta magistrato posėdžių salė.

Miestui netekus savivaldos, rotušė 1845 m. buvo parduota nugriauti ir panaudoti namų statybai. 1875 m. jos vietoje pastatyta Vladimiro vardu konsekruota cerkvė, kuri 1925 m. taip pat parduota nugriovimui.

Aikštė keitė pavadinimus – Turgaus, Viešoji, Tarybų, Rotušės. Aikštėje turgūs vykdavo iki 1965 m. Pirminė aikštės danga – brukis, išsilaikęs iki 1982-ųjų rekonstrukcijos.



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Jūratė
2020-01-03 17:41
Gera idėja Chodkevičių alėja

Savivaldybėse

nuotrauka
2020-07-15 10:27
Daugiau kaip pusės patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto (NT) savivaldybės nenaudojo arba jis naudotas ne toms funkcijoms, kurioms buvo skirtas, atlikti. Apie patikėjimo teise valdomą valstybės NT tikslios informacijos neturi trečdalis jį valdančių savivaldybių.
nuotrauka
2020-07-15 09:39
Antradienį Girininkų kaime (Kauno r., Rokų sen.) atidaryti 30-ties vietų senelių namai „Rokų gerovė“. Įstaigoje sukurta 18 darbo vietų. Senjorų namai įsikūrė rekonstruotame buvusios mokyklos pastate, teritorijoje su dideliu kiemu, sodu ir krepšinio aikštele.
nuotrauka
2020-07-14 12:46
Pasirašyta Šiaulių Rėkyvos progimnazijos rekonstrukcijos sutartis. Labiausiai nutolusioje nuo miesto centro mokykloje darbus atliks Šiaulių bendrovė „Limega“. Esamo pastato rekonstrukcijai ir naujo priestato statybai numatytas ne ilgesnis nei 3 metų laikotarpis. Rangovai įsitikinę, kad būtų galima v...
nuotrauka
2020-07-14 12:29
Šiauliuose užbaigti paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal dar vieną stambią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“ su rangovu UAB „Statovita“ pasirašė prieš porą metų – 2018 m. liepos 26 d. Pagal šią sutartį Šiauliuose buvo rekonstruota 5,28 km labiausiai susidėvėjusių pavirši...
nuotrauka
2020-07-14 10:00
Tauragėje bus statoma daugiafunkcė arena, kuri atvers galimybių visuomenei gyventi judriau, sveikiau ir įneš daugiau kultūros į regioną.
nuotrauka
2020-07-14 09:00
Praėjusių metų spalį pradėtų naujo socialinio daugiabučio Klaipėdoje statybų eigą Rambyno g. 14A koreguoja reikalavimas įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų.
nuotrauka
2020-07-13 10:26
Tęsiantis mokyklų aikštynų renovacijos bumui, skelbia Vilniaus m. savivaldybė, oficialiai atidaromas renovuotas Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos gimnazijos stadionas. Mokyklos aikštynas atnaujintas iš esmės, o aktyvūs gyventojai gali pradėti jame sportuoti kad ir dabar, nelaukdami naujų moksl...
nuotrauka
2020-07-13 10:21
Sostinė paskelbė sėkmingai modernizavusi pusę viso miesto gatvių apšvietimo elektros tinklų. Per pusantrų metų daugiau kaip 20 tūkst. apšvietimui naudojamų natrio šviestuvų pakeitė modernūs LED šviestuvai. Atnaujinta daugiau kaip 76 km elektros kabelių, kurių bendras ilgis prilygtų keliui nuo Vilnia...
nuotrauka
2020-07-10 12:45
Ukmergėje vyksta miesto atnaujinimo darbai. Centre darbai baiginėjami, eilės laukia miesto sankryžos
nuotrauka
2020-07-10 12:05
Užbaigti atnaujinimo darbai Klaipėdos „Kauno atžalyno“ bibliotekoje. Šią savaitę šiuolaikiškai sutvarkyta įstaiga atveria duris ir pradeda teikti knygų išdavimo paslaugą.
nuotrauka
2020-07-10 10:53
Visuomenės vertinimui darkart keliauja savivaldybės kartą jau atmesti daugiabučių kvartalo Žvėryne, Paribio g. 12, projektiniai pasiūlymai. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Rewo“ pateikė juos viešinti, pakoregavusi pagal ankstesniuose svarstymuose (jų, privalomų ir neprivalomų, įvyko jau keturi...
nuotrauka
2020-07-10 10:41
Kaune oficialiai duris atvėrė sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazė ant Lampėdžio ežero kranto. Prieš dvejus metus startavusi rekonstrukcija – baigta. Į objektą Kauno savivaldybė investavo apie 3 mln. eurų, dar 2 mln. eurų trasai gilinti skyrė Vyriausybė.
nuotrauka
2020-07-10 09:58
Klaipėdos miesto savivaldybė, išnagrinėjusi UAB „Sweco Lietuva“ pateiktą panaudoto augalinio aliejaus perdirbimo ir riebalų rūgščių metilo esterio gamybos pajėgumo didinimo UAB „Mestilla“ gamykloje Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą (toliau – PAV ataskaita), nusprendė jai nepritarti.
nuotrauka
2020-07-10 09:16
Leipalingio ir Viečiūnų seniūnijose Druskininkuose iš viso yra 140 km melioracijos griovių, 159 pralaidos, 2 tiltai, 5 reguliatoriai, 90 km drenažo rinktuvų. Kaip ir visoje Lietuvoje, šiose seniūnijose esančios melioracijos sistemos būklė yra prasta.
nuotrauka
2020-07-09 13:33
Liepos pradžioje pasibaigęs kvietimas, skirtas viešųjų pastatų atnaujinimui finansuoti, sulaukė rekordinio paraiškų skaičiaus, o prašoma skirti finansavimo suma – beveik 100 mln. eurų.
nuotrauka
2020-07-09 11:54
Šiaulių savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atliko miesto savivaldybės nekilnojamojo turto valdymo veiklos auditą. Šio audito tikslas – įvertinti, ar Savivaldybės nekilnojamasis turtas valdomas kryptingai ir kompleksiškai, ar jis naudojamas efektyviai ir siekiant maksimalios naudos visuomenei.
nuotrauka
2020-07-09 11:33
Šiandien, liepos 9 d., kauniečiai kviečiami iš arčiau apžvelgti naująją Kauno sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę ir atšvęsti jos atidarymą tiesiog plaukiojant Lampėdžio ežere. Lietuvos irklavimo meka krikštijamas vandens sporto kompleksas publiką pasitiks su gyva Monikos Pundziūtės-Moniqué m...
nuotrauka
2020-07-08 09:41
Už tai, kad iš dviejų Panevėžio daugiabučių namų savininkų bendrijos sąskaitos pasisavino per 40 tūkst. eurų Panevėžio apygardos teismas buvusiam bendrijos vadovui E. B. skyrė 9 tūkst. eurų baudą.
nuotrauka
2020-07-08 07:32
Šiuo metu Kauno centre tvarkomos infrastruktūros sąrašą papildė L. Sapiegos gatvė. Iki vasaros pabaigos kelininkai atnaujins gatvės važiuojamąją dalį, šaligatvius bei apšvietimą, pranešė Kauno m. savivaldybė. Valstybinių įstaigų gausa garsėjančioje gatvėje kurį laiką nepavyks statyti automobilių, ta...
nuotrauka
2020-07-02 10:23
Kauno rajono savivaldybėje apsilankęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika patikino, kad šio krašto vandentvarkos infrastruktūros plėtros projektai dar šiais metais sulauks Aplinkos ministerijos dėmesio ir bus pradėti įgyvendinti.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse