2019 lapkričio 19 d. antradienis, 14:38
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Laivas „Mintis“ – gelbėtojas, prievaizdas ir atradimas dokumentinių filmų kūrėjams

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-01-12 08:23
Visi, kurie dar turėjo abejonių, kodėl Klaipėdos universitetui prireikė modernaus ir naujausia įranga aprūpinto tyrimų laivo, nutilo nelaimės akivaizdoje: nuo kovo mėnesio pradėtas eksploatuoti laivas „Mintis“ šį pavasarį vyko apžiūrėti į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo An-2, ieškoti galbūt dar gyvų lakūnų, iškelti jų kūnų ir išanalizuoti lėktuvo nuolaužų. Jis vienintelis Lietuvoje turėjo specialius itin giliai panerti galinčius robotus ir visą šiai gelbėjimo operacijai reikalingą techniką. Ir nors lakūnų išgelbėti nepavyko, apie šį, dar tik pirmuosius reisus į jūrą pradėjusį laivą per vieną dieną sužinojo visa Lietuva. Neseniai laivą pastačiusiai bendrovei „Vakarų Baltijos laivų statykla“ už šį laivą įteiktas aukso medalis ir „Metų gaminio“ apdovanojimas.
nuotrauka
Laivas „Mintis“. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.


Minimos įmonės
Klaipėdos universitetas,

Gali daryti praktiškai viską

Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų atviros prieigos centro, Laivyno ir ekspedicijų tyrimų laboratorijos vadovas Nerijus Blažauskas sako, jog vadinamoji „atvira prieiga“ reiškia, kad laivo įranga ir galimybėmis prireikus gali naudotis visi: užsienio dokumentinių filmų kūrimo kanalai, gelbėtojai, kariškiai, moksleiviai edukaciniais tikslais, užsienio ir Lietuvos mokslininkai.

Taip laivas kompensuoja apie milijono eurų išlaidas, kurių kasmet reikia įgulos išlaikymui, priežiūrai, kurui.

„Šis laivas skirtas viskam. Jis – daugiafunkcinis. Jo įranga, galimybės, darbinis plotas, laboratorijos leidžia atlikti praktiškai visus su jūra susijusius tyrimus. Jis gali tirti tiek gruntą (tai – geologiniai tyrimai), tiek tai, kas žemiau grunto (geofiziniai tyrimai), vandens storymę, dugno paviršių, įvairius vandens parametrus – cheminius, biologinius. Taip pat gali traluoti žuvies išteklius, atlikti gręžimo darbus – tokio pobūdžio darbų gali prireikti uostui arba įrengiant vėjo jėgaines jūroje“, – vardijo N. Blažauskas (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. kairėje).

Laivo technika leidžia įsiskverbti į jūros dugną dar 50 metrų gilyn. Kitu atveju, kadangi jis yra katamarano tipo, gali dirbti ir itin sekliose vietose (kur tėra 4-5 metrai gylio).

„Ištyrę dugno gruntą, galime pasakyti, kokius inžinerinius įrenginius ten galima statyti“, – tyrimų naudą pramonės ir ypač vėjo jėgainių parko vystymui jūroje atskleidė mokslininkas.

Nelaimė parodė, kodėl tokį laivą turėti privalu

Nuo laivo galima nerti į jūrą, vaizdą transliuojančiais robotais apžiūrinėti povandeninius objektus.

„Jei labai reikėtų, galime dalyvauti gelbėjimo operacijose. Nukritus lėktuvui An-2 mūsų laivas tapo platforma, nuo kurios buvo atliekami tiek apžiūros, tiek vėliau – lėktuvo pakėlimo darbai. Kadangi tai – nelaimė, dirbo valstybinio lygmens prokurorai, tyrėjai, o iš mūsų buvo paprašyta mokslinės pagalbos: vežėmės vaizdo kameras–robotus, kurie apžiūrėjo lėktuvą“, – prisiminė nesenus tragiškus įvykius N. Blažauskas.

Laivas „Mintis“ vienintelis Lietuvoje turėjo reikiamą įrangą ir pilotų kūnams iš jūros gelmės iškelti. Galbūt tokioje situacijoje būtų galėjusi pagelbėti užsienio bendrovių technika, tačiau lietuviams tai būtų kainavę beprotiškas sumas.


Laivo denyje. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

„Žinoma, įvyko skaudi nelaimė, tačiau mes turėjome progą išbandyti techniką, valstybė sutaupė daug pinigų, na, o laivas savo ruožtu buvo pareklamuotas. Visiems buvo įrodytas jo funkcionalumas ir reikšmė, nes jau girdėjome gandų neva „meta čia pinigus neaišku kam... stato kažkokius laivus“, – sako Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovas.

Laive be 6 įgulos asmenų gali dirbti 12-os mokslininkų ar kitų profesijų atstovų komanda, iš viso išplaukus į jūrą galima joje išgyventi 21 dieną. Specialios saugyklos įrengtos ne tik gausiems maisto ištekliams – iš atsarginių dalių, kurias nuolat vežiojasi šis laivas, būtų galima sutvarkyti iš rikiuotės išėjusį variklį, tam įrengtos ir dirbtuvės.

Denyje papildomai galima sumontuoti konteinerius su gyvenimo vietomis ir sanitariniais mazgais dar 8 žmonėms. Kiekviena kajutė turi po dviaukštę lovą ir atskirą sanitarinį mazgą, papildomas dušas įrengtas prie pat įėjimo, kad parėjus iš lauko būtų galima nusiprausti.

Valgykloje įrengta skaidrių demonstravimo įranga, tačiau čia demosntruojamą medžiagą kiekvienas asmeniškai gali matyti ir kajutėse įrengtuose ekranuose. Visa įranga sujungta į bendrą tinklą, laive veikia interneto ryšys.

Pagaliau paaiškės faktai apie cheminį ginklą

Itin aktuali tema ir potenciali ekologinė bomba – dar nuo karo laikų Baltijos jūroje palaidotas cheminis ginklas.

Iki šiol niekas tiksliai nežinojo, nei kur, nei kiek statinių pavojingų medžiagų dunkso Baltijos dugne. Tačiau dabar Klaipėdos universiteto turimas laivas pamažu praskleis paslapties šydą.

„Niekas dar nėra galutinai ištyręs, paskaičiavęs ar pamatavęs cheminio ginklo paplitimo. Kitaip tariant, kiek jo ir kur jis guli? Kiek išsisklaidęs? Kokio tipo tai talpos, kokia potenciali tarša? Nes talpos, kuriose jis yra, juk turi tam tikrą atsparumo terminą. Per tam tikrą laiką metalas surūdija. Kol kas niekas apie tai informacijos neturi, nes cheminis ginklas guli giliai – apie 100 metrų gylyje. Mes su turima aparatūra galime dirbti iki 300 metrų gyliuose“, – sakė pašnekovas.

Vykdant cheminio ginklo Baltijos jūroje tyrimus svarbiausia nustatyti ginklo mastą: plotį, tūrį, kokiose talpose jis yra. Visa tai gali atskleisti laive esanti aparatūra.

Viena iš laivo laboratorijų. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

„Jei kalbėsime jau apie taršą – tai yra toksinės medžiagos, kurios kažkur tirpsta, yra pernešamos. Jos gali arba įsisunkti į gruntą, arba ištirpti vandenyje, arba būti pasisavinamos augalų, gyvų organizmų ir toliau keliauti mitybos grandine“, – dėstė N. Blažauskas.

Laivo įranga leidžia paimti ir grunto, ir vandens, ir gyvų organizmų mėginius, čia pat dar plūduriuojant ant vandens nustayti, ar jie – užteršti.

„Bandome teikti paraiškas į įvairius Europos finansuojamus projektus, kad galėtume daugiau sužinoti apie cheminio ginklo problemą. Čia reikėtų bendrų tyrimų kartu su kaimynais“, – pridūrė pašnekovas.

Jis pasakojo, jog cheminio ginklo grėsmė žmonių sveikatai ar aplinkai nėra labai didelė. Viena iš toksiškų medžiagų – ipritas – patekęs į vandenį yra želatinos formos. Nejudinamas jis nei jūros, nei organizmų neapnuodytų. Nebent būtų išnešiotas itin stiprių povandeninių srovių.

Būtent todėl cheminį ginklą stengtasi išmesti gilesnėse vietose, daubose.

„Jei jis gulėtų kur nors priekrantėje – būtų blogiau. Audros, bangos daužosi į krantą, tuomet potenciali žala gali būti padaryta ir jūrai, ir sausumai. O dabar, kai guli ten giliai, – tiesiog reikia tyrimų“, – sakė N. Blažauskas.

Patirtį perėmė iš kaimynų

Iki praėjusių metų pradžios Klaipėdos universitetas teturėjo kelis „pramoginio-mokomojo“ tipo laivus: nedidelį burlaivį „Odisėja“ ir didesnįjį – „Brabander“.

„Pastarasis burlaivis rimtas, istorinis, medinis. Šiemet vasarą planuojame su juo vykdyti ekspediciją į Farerų salas, Islandiją. Vis tik iš šių laivų galėdavai pasisemti vandens tyrimams, atlikti šiokius tokius dugno tyrimus. Na, iš jų galėjo dirbti narai. Neturėjome įrangos, kuri reikalinga kažką sunkesnio traukti, vilkti, šaudyti (stipriai iššauti orą seisminiams tyrimams) – negalėjome tokių tyrimų atlikti. Visas mūsų jūrinis mokslas po sovietinių laikų apsiribojo tokiu „paviršiumi“. O dabar galime eiti į labai didelius ir rimtus mokslinius projektus. Atsirado galimybės čia augti, mokytis, vystyti jūrinių mokslų sektorių ir auginti tyrėjus. Baltijos jūroje retas dabar turi tokias galimybes“, – pasigyrė pašnekovas.
 


Laivo valgomasis ir konferencijų kambarys. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Vizija dėl laivui reikiamos įrangos buvo perimta iš Lenkijos mokslininkų. Nei estai, nei latviai kol kas neturi tokios įrangos, tokios mokslinės bazės.

„Lenkijoje trejus metus dirbau jūrinių tyrimų institute. Tą gerąją praktiką, pačią laivo koncepciją atsinešėme čia, dar šiek tiek ją patobulinome ir išėjo šis laivas. Katamarano tipo, platus, labai ekonomiškas, su mažesne grimzle. Jis yra tarsi lenkų turimo laivo geresnė versija“, – šypsojosi N. Blažauskas.

Teikė paslaugas dirbantiems valstybinės reikšmės projektuose

Nors pirmaisiais veiklos metais laivas „Mintis“ dar nespėjo sudalyvauti daugelyje projektų, Laivyno ir ekspedicinių tyrimų laboratorijos vadovo teigimu, jis dirbo daugiau, nei planuota.

„Įėjimas į rinką su tokiu laivu yra lėtas. Tave turi pamatyti, išgirsti, turi užsitarnauti gerą vardą. Laivas buvo naudojamas, pavyzdžiui, kai kuriems darbams atlikti tiesiant „NordBalt“ elektros jungtį. Išbandėme inkaravimąsi sudėtingoje vietoje, nes įprastai, kai smėlis yra toks judrus, laivas čiuožia“, – sakė pašnekovas.

Laivu naudojosi latvių ir anglų narai, siekdami elektros jungties vamzdį užkloti papildomomis smėlio gaudyklėmis, papildoma danga, kad ji neatsidengtų smėliui judant. Narai turėjo sąlygas patogiai gyventi laive.

Vėliau „Mintis“ buvo naudotas inžineriniams darbams Lenkijoje, kaimynai siekė ištirti dugno gruntą.

„Šių darbų metu reikėjo išlaikyti poziciją. „Mintis“ turi mūsų regione gana retą dinaminio pozicionavimo funkciją: tai reiškia, jog gali jūra siūbuoti, banguoti, tačiau jis stovės kaip įkaltas vienoje vietoje. Poziciją jis išlaiko savo varikliukais. Taigi išbandėme šį dalyką – viskas puikiai veikia. Lenkijoje taip pat instaliavome hidrografinius plūdurus – tai plūdurai, matuojantys įvairias jūrines sąlygas (oro, vandens temperatūrą, bangų dydį, srovių stiprumą). Ši operacija sudėtinga. Tokius darbus dirbant taip pat turi būti išspręsti visi saugumo klausimai“, – pasakojo N. Blažauskas.


Laivo variklių skyriuje. I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr.

Ateityje – bendra ekspedicija su „Discovery“ filmavimo komanda

Vėliau „Mintis“ „apžiūrėjo“ kelis nuskendusius laivus ir netgi aptiko vieną „šviežią“ skenduolį.

Šiuolaikinė įranga leidžia padaryti 3D nuskendusio ir dugne gulinčio laivo vizualizaciją, nuskenuoti kiekvieną jo atbrailą ir linkį. Čia vėlgi buvo panaudota nauja įranga ir kompiuterinės technologijos.

Laivas taip pat „prižiūri“ ir Būtingės naftos terminalą – matuoja įvairius aplinkos parametrus, kad naftos transportavimu užsiimanti bendrovė nepaskleistų taršos.

Pirmaisiais veiklos metais nuveikta išties daug – tačiau ateities planai dar įspūdingesni.

„Kitais metais ruošiamės rimtai ekspedicijai į Šiaurės jūrą su kanalo „Discovery“ filmavimo grupe. Apžiūrinėsime nuskendusius laivus, jie turės savo narus, operatorius, vėliau iš šios ekspedicijos gims rimti dokumentiniai filmai, – atskleidė N. Blažauskas.

Kaip jau minėta, kuras, laivo įgulos išlaikymas atsieina iki 1 mln. eurų per metus. Todėl laivas gali suteikti paslaugas užsienio mokslininkams, karininkams, verslininkams. Šios paslaugos yra apmokamos.

„Lyginant su kitais panašaus tipo laivais, jis yra pigus, nes maksimaliai ekonomiškas. Išlaidos kurui turbūt būtų perpus mažesnės, nei kitų laivų. Beje, jis labai kompaktiškas, tiek įrangos ir visko sutalpinta į vieną erdvę. Būtent todėl techniškai tai buvo žiauriai sudėtingas projektas. Manau, kad Vakarų Baltijos laivų statykla keiksnojo jį statydami. Tai tas netelpa, tai anas, tai kas nors kur nors kliūna “, – sako N. Blažauskas.

Lietuvių bendrovė pagaliau statė lietuviams

Laivas buvo statomas dvejus metus. Įmonių grupės Vakarų laivų gamykla (kurios antrinė įmonė yra Vakarų Baltijos laivų statykla) generalinis direktorius Arnoldas Šileika priduria, kad nors tai ir nebuvo sudėtingiausias kompanijos statytas laivas, kai kurie užsakovo reikalavimai tapo iššūkiu.

„Tai unikalus projektas, šiuolaikiškas, modernus mokslinių tyrimų laivas, kuris, manau, gali tapti tokio tipo laivų standartu. Jame sumontuota labai galinga jėgainė, jis aprūpintas pačia naujausia ir moderniausia moksline įranga, navigacijos sistema. Didžiausias išbandymas buvo tai, kad laivas savo gabaritais nėra didelis, o jame reikėjo sumontuoti labai daug įrangos“, – teigė A. Šileika.

Dar vienas įdomus faktas – per pastaruosius dvidešimt metų tai pirmasis laivas, kurį ši lietuvių bendrovė statė Lietuvai. Arnoldas Šileika pabrėžė, kad paskutinį kartą Lietuvos užsakovams įmonės meistrai laivus statė 1996–1997 metais. Tuokart laivų statyklos specialistai „Lietuvos jūrų laivininkystės” užsakymu pastatė du laivus – „Vytautą“ ir „Gediminą“.

N. Blažausko teigimu, laivas sėkmingai veikti turėtų apie 20 metų. Todėl skaičiuojama, jog iki jo „išėjimo į pensiją“ reikėtų sukaupti lėšų panašiam naujam laivui.

Reklama

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Metų nominacijos

nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-12 09:37
Minint Vietos savivaldos dieną sostinėje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės.
nuotrauka
2019-10-07 09:55
Šeštadienį baigėsi tris dienas trukusi kasmetinė paroda „Baldai Interjeras Dizainas 2019“. Vienas iš svarbiausių parodos renginių – Dizaino apdovanojimai. Šiemet tarptautinė žiuri pirmąją vietą skyrė originalios formos ir kelių atspalvių stalui „Lauro lapas“, kurį sukūrė studijos „KiTAIP“ dizainerė ...
nuotrauka
2019-10-04 08:07
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijoje rugsėjo 26–28 dienomis vyko inovacijų paroda „Inno panorama 2019“, pristatanti įvairias inovacijas ir naujoves. Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių, kurie pristatė naujausius išradimus. Pastarieji palengvins darbą ne tik stambiesiems ...
nuotrauka
2019-09-09 09:20,      papildyta 2019-09-09 10:20, pildoma nuotraukomis
Rugsėjo 7 d. Klaipėdoje įvyko jau 20-oji Lietuvos statybininkų asociacijos organizuojama Statybininkų dienos šventė, pritraukusi beveik 400 dalyvių iš visos Lietuvos.
nuotrauka
2019-06-28 11:18
Jau 11-ą kartą apdovanoti geriausi Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų nugalėtojai. Konkurso „Europos burės“ apdovanojimų metu įvertinti 5-ių nominacijų laimėtojai – statulėlės atiteko Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijai „Pagava...
nuotrauka
2019-06-11 10:39
Kauno augančio verslo apdovanojimuose (K.A.V.A.) pirmą kartą apdovanotas geriausias Kauno NT plėtotojas. Nugalėtojais tapo „YIT Lietuva“ už drąsą apleistą Neries pakrantę paversti nauju, moderniu miesto centru su patogiai miestiečių laisvalaikiui pritaikyta krantine.
nuotrauka
2019-06-06 14:28
Rytoj, birželio 7-ąją, kai iki pasaulinės parodos „EXPO 2020“ atidarymo liks lygiai 500 dienų, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos konferencijų salėje (Gedimino pr. 51, V a.) 11 val. bus pristatytas Lietuvos paviljono Dubajuje projekto konkursą laimėjęs pasiūlymas.
nuotrauka
2019-05-31 11:47
Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) docento architekto Daliaus Šarakausko projektas laimėjo pirmąją vietą kasmetiniuose „Latvijos statybos apdovanojimuose 2018“. Tai vienas didžiausių ir svarbiausių konkursų kaimyninėje šalyje. Jį rengia valstybinės insti...
nuotrauka
2019-05-30 14:15
Tradiciniame Vokietijos - Lietuvos verslo apdovanojimų renginyje, kurį organizuoja Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai, buvo pagerbta Vokietijos kapitalo įmonė, įsikūrusi Vilniuje, Salininkuose, – „Layher Baltic“. Jai įteiktas „Metų AHK narys“ apdovanojimas.
nuotrauka
2019-01-22 07:35
Mažųjų įmonių grupėje bendrovė „HSC Baltic“ pelnė „Sėkmingai dirbančios įmonės 2018“ vardą. Kaip sako jos direktorius Rimvydas Beržonskis, varomoji įmonės jėga – jauna komanda, alkana veikti, ieškoti naujovių ir iššūkių.
nuotrauka
2019-01-18 07:35
Rokiškio rajone įsikūręs jau šeštąjį savo istorijos šimtmetį nuo 1515 m. skaičiuojantis Ilzenbergo dvaras Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ šiemet išrinktas geriausiu visuomeniniu daugiafunkciu objektu. Tai vienintelis ...
nuotrauka
2019-01-17 07:35
Grigiškių transporto mazgo rekonstrukcija, III etapas; magistralinio kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo nuo 35,40 iki 45,15 km rekonstravimas; pėsčiųjų viadukas A14 kelyje – tai trys bendrovės „Kelprojektas“ projektai, pelnę įmonei aukštą pripažinimą. Pirmieji du projektai apdovanoti „Lietuv...
nuotrauka
2019-01-16 07:35
Pramonės plėtra, miestų augimas ir gyventojų tankumo didėjimas ne tik liudija žmonijos pažangą, bet ir kelia nemažai iššūkių. Viena iš nepageidaujamų žmogaus veiklos pasekmių – tarša kvapais. Deja, dauguma kvapų šalinimo ar dezinfekcijos sprendimų ne tik daug kainuoja, bet daro žalą aplinkai. UAB „A...
nuotrauka
2019-01-15 08:28
„Sėkmingai dirbančios įmonės 2018“ apdovanojimą pelniusios įmonės „Staticus“ specialistai ir patys su džiugia nuostaba žvelgia į savo įgyvendintus projektus. Jie neretai sako, kad užduotys, iš pradžių atrodančios „nerealiai sudėtingai“, dirbant pasirodo esančios gerokai paprastesnės. Nes jie gerai i...
nuotrauka
2019-01-14 17:02
Penki dešimtmečiai – tiek Lietuvos mokslo padangėje skaičiuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Rymantas Jonas Kažys, savo gyvenimą susiejęs su ultragarso tyrinėjimais. Mokslininko įdirbis – daugiau kaip 100 išradimų. Kai kurie jų patentu...
nuotrauka
2019-01-13 17:49
Valstybės sienų apsauga – itin atsakingas uždavinys, tad išsaugoti ypatingą statusą galima tik šiuolaikiškais sprendimais bei naujausiomis priemonėmis. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2018“ aukso medaliu įvertintas bendrovės „Kortas“ Švendubrės s...
nuotrauka
2019-01-10 07:35,      papildyta 2019-01-10 14:58, papildyta nuotraukomis
2018-ieji bendrovei „YIT Kausta“ (dabar – „YIT Lietuva“) buvo dosnūs laimėjimų. Du objektai (gyvenamasis namas ir verslo centras) pelnė „Lietuvos metų gaminio 2018“ aukso medalius; konkurse „Už darnią plėtrą“ pelnytas apdovanojimas geriausio gyvenamojo projekto kategorijoje; „Lietuvos BIM projektai ...
nuotrauka
2019-01-09 07:35
Metams baigiantis, Lietuvos pramonininkų konfederacija paskelbė nominacijos „Sėkmingai dirbanti įmonė“ laureatus. Tarp jų – viena stambiausių Lietuvoje granito ir dolomito skaldos gamintoja „Milsa“ įmonių grupė. Apdovanojimas skirtas įvertinus gaminamos ir parduodamos produkcijos apimtis, pelningumą...
nuotrauka
2019-01-08 07:35
Įgyvendinti sudėtingą inžinerinį projektą per rekordiškai trumpą laiką – ir rizikinga, nes gali nukentėti kokybė, ir sunkiai pasiekiama, nes tokie objektai paprastai reikalauja sudėtingo ir aukštos kvalifikacijos darbo. 52 tūkst. kub. m naftos ir naftos produktų saugyklą bendrovės „Montuotojas“ spec...

Statybunaujienos.lt » Metų nominacijos