Praktiniai patarimai, kaip papuošti balkoną augalų kompozicijomis
2020-06-12 12:16
„Tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojai atėjus vasarai trokšta susikurti nors mažą žalią kampelį poilsiui. Skoningai apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje - sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo“, – teigia Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dekoratyvinio želdinimo profesijos mokytoja Regina Ribokienė.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotr.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dekoratyvinio želdinimo profesijos mokytoja Regina Ribokienė, cituojama pranešime, dalijais praktiškais patarimais, ką reikėtų žinoti apželdinant balkoną bei kokie augalai tinkamiausi kompozicijų kūrimui.
Renkamės indus ir augalus
Balkono kompozicijų formavimui galima naudoti įvairius indus - plastikinius lovelius, modernius plastikinius lovelius su hidroponika, pintus krepšelius, metalinius, keramikinius ar kokybiško plastiko vazonus. Svarbiausia, juos saugiai ir tvirtai pakabinti, kad jie nesukeltų pavojaus šeimininkams ir visiems aplinkiniams.
Renkantis gėles labai svarbu, į kurią pusę orientuotas balkonas. Nuo to priklauso ir augalų asortimentas. Jei balkonas į rytus ar šiaurinę pusę, nepatartina jo gausiai želdinti net ir unksminiais augalais. Jei į pietų ar vakarų pusę - galima sodinti daug žydinčių augalų.
Nuotraukoje –
dekoratyvinio želdinimo profesijos mokytoja Regina Ribokienė
Didelę reikšmę gėlių kompozicijai turi augalo forma ir faktūra. Kompozicijos pagrindą turi sudaryti kupstiniai arba šliaužiantys augalai. Efektingai atrodo ir loveliai apsodinti vienos rūšies augalais, pvz., pelargonijų kaskadomis, pajūrinėmis lobuliarijomis, kalibrachojais. Populiarūs Lietuvoje balkoniniai augalai - svyrančios pelargonijos, begonijos, chlorofitai, svyrančios verbenos, bakopos, lakišius, paprastoji lobelija, šliaužiančioji tramažolė, tunbergija. Taip pat labai populiaru auginti vaistažoles, prieskoninius augalus ir netgi daržoves. Į lovelius galima sodinti čiobrelį, mėtą, jie būna kaip foniniai augalai, skleidžia kvapą ir teikia naudą.
Gėlių sodinimas ir priežiūra
Norimus sodinti augalus reikia palaistyti valandą prieš sodinimą, kad šaknys geriau prikibtų prie žemės ir lengviau išsiimtų iš vazono.
Lovelio ar indo dugne turėtų būti skylutės tam, kad vanduo galėtų išbėgti ir augalas nesupūtų. Jei skylučių nėra, jas galima išgręžti ar pradurti.
Būtinas drenažas. Jis turėtų būti iš stambesnio žvyro, keraminių vazonų šukių ar keramzito. Pakabinamiesiems indams geriau tinka keramzitas, nes yra lengvesnis.
Sodinimo indas pripildomas žemės mišinio (priemolio žemės ir durpės 1:1) ar durpių substrato, skirto gėlių auginimui. Žemių paviršius, pasodinus augalus, turi būti 2-4 cm žemiau indo krašto, tada laistant vanduo nenuteka per kraštus. Į žemę įpilkite lėtai tirpstančių trąšų ir drėgmę sugeriančių priedų. Galite naudoti perlitą. Žemė prieš sodinimą turi būti drėgna, o jei pirkote durpinį substratą maišuose, tai pravėdinta.
Lovelius patartina rinktis maždaug su 8 cm aukščio padėkliukais vandens pertekliui sutekėti. Pakabinami vazonai kartais būna su pritvirtintomis lėkštelėmis, o gėliapuodžiai be jų, tuomet reiktų daugiau įpilti drenažo ir stengtis neperlieti.
Sodinkite ūkanotą dieną arba vakare. Pasodinus augalus, būtina gerai palaistyti ir keletą dienų pasaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad kuo greičiau augalas adaptuotųsi. Sodinant svarbu, kad šaknys visos užsipiltų žemėmis, neužsilenktų.
Kad žemės paviršius ne taip greitai išdžiūtų ir kompozicija būtų dekoratyvesnė, užpilkime smulkintos žievės, rupaus smėlio, keramzito ar akmenėlių.
Tvirtindami lovelį ar kitą indą, įvertinkime jo svorį ir įsitikinkime, kad jis nenukris ant žemės.
Augalai tręšiami po pasodinimo praėjus 14 dienų. Po to kas 10-15 dienų jiems skirtomis trąšomis. Tinka kompleksinės trąšos su didesniu fosforo ir kalio kiekiu.
Kiekvieną dieną išskinami peržydėjusių surfinijų bei petunijų, taip pat ir kitų gėlių žiedai su koteliais tam, kad kuo greičiau pražystų nauji žiedai ir augalai ilgiau išliktų dekoratyvūs.
Video pamokoje profesijos mokytoja demonstruoja, kaip nesunkiai galima patiems susikurti tris skirtingas kompozicijas balkonui. Pirmajai kompozijai prireiks chlorofito, begonijos bei svyrančios pelargonijos. Antrajai – šalavijo, šilingės, pomidoro. Trečiajai – remontantinės braškės, chlorofito, katžolės, prieskoninių augalų.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro nuotr.
Kaip patiems susikurti 3 skirtingas kompozicijas balkonui. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
Nors egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą – nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas – ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio – kokiu atstumu ją ga...
Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atliktas tyrimas. Kaip teigia VAATC direktorius, džiugina ne tik rūšiuojančių žmonių skaičius, bet ...
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija 2024 m. kovo 20 d. administracinėje byloje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (Taryba) sprendimo nepritarti UAB „Dantora“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose (Klaipėdos r.) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Iki šiol, vertinant teisės aktų projektų poveikį aplinkai ir klimato kaitai, dažniausiai buvo naudojami kokybiniai metodai, kurie ne visada užtikrino palankiausių ar efektyviausių aplinkos būklės gerinimui sprendimų priėmimą. Lietuva žengia svarbų žingsnį link duomenimis pagrįstos aplinkosaugos poli...
Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. Grigiškių Vokės bendruomenės iniciatyva Vokės pakrantėje pradėtas rengti 1 kilometro gamtos stebėjimo takas.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad siūlyti keisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius galima ir dėl sklypų, kurie nepriklauso pasiūlymo teikėjui, tačiau iki pasiūlymo pateikimo būtina raštu informuoti visų į ...
Ar žinojote, kad Vilniuje galima išvysti vienas didžiausių lašišų pasaulyje? Arba tai, kad dažnas vilnietis yra ne kartą vaikščiojęs vienu seniausių miškų Europoje, besidriekiančiu palei Neries vingį? NT plėtros bendrovė „Darnu Group” ir Lietuvos hidrobiologų draugija kviečia artimiau susipažinti s...
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice" investuoja 18 mln. eurų į nuo gaisro nukentėjusio Gariūnų rūšiavimo centro atstatymą ir infrastruktūros gerinimą. Pastatuose projektuojamos moderniausios gaisro aptikimo bei automatinės gaisro gesinimo sistemos. Projektą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.
Įmonė „Rinktinės NT", be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės savivaldybė panaudos apželdinimo projektams.
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams ...
Antradienį Europos Parlamentas patvirtino teisiškai įpareigojantį planą dėl pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai.
Turto bankas paskelbė BREEAM vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą, ekspertai dirbs prie A.Goštauto kvartalo konversijos. Siekiama, kad visi projekto etapai atitiktų keliamus tvarumo reikalavimus, o pastatų kompleksas gautų aukščiausią „Išskirtinis“ (angl. – „Outstanding“) sertifikatą.
Gyventojai, siekiantys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1d. visą mėnesį gali kreiptis į APVA ir pasinaudoti finansine parama. Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo ...
Pasiekti beveik visi Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyvoje numatyti tikslai, praneša Aplinkos ministerija. Direktyva numato, kad ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų, susidarančių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų, būtų surenkama centralizuotomis nuotekų sur...
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...