Vilniaus regiono atliekų tvarkymo centrui (VAATC) priklausančioje Vilniaus mechaninio biologinio atliekų rūšiavimo gamykloje rūšiuojamos mišrios komunalinės ir maisto atliekos iš visų aštuonių Vilniaus apskrities savivaldybių. Per metus šioje gamykloje, prižiūrimoje bendrovės „Energesman", išrūšiuojama apie 220 tūkst. tonų atliekų: perdirbimui nukreipia atrinktas plastiko, popieriaus ir metalo atliekas, tvarko maisto ir virtuvės atliekas, o likusios nukreipiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę energijos gamybai.

„Stengėmės kuo greičiau sukurti alternatyvą gaisro paveiktai atliekų tvarkymo sistemai, kad nesutriktų mišrių komunalinių atliekų surinkimas iš gyventojų. Tik dėl sklandaus bendradarbiavimo su kitais atliekų tvarkymo centrais bei privačiais atliekų tvarkytojais vos per tris dienas pavyko atkurti 90 proc. atliekų rūšiavimo pajėgumų ir išvengti vadinamosios „šiukšlių krizės", kuomet atliekų tvarkymo sistemos paralyžius paveikia ištisus miestus ir ima kelti grėsmę gyventojų gerovei ir sveikatai. Tokių krizių yra pasitaikę ir labai pažangiose valstybėse, todėl telieka konstatuoti, kad Vilniaus atliekų tvarkymo sistema yra labai atspari ir gerai sukonstruota", — komandai ir partneriams dėkoja pranešime cituojamas VAATC direktorius Paulius Martinkus.

Vilniaus mieste, Šalčininkų ir Trakų rajonuose surinktas atliekas rūšiavimui priima privatūs atliekų tvarkytojai, atliekos po rūšiavimo nukreipiamos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę. Kitose Vilniaus regiono savivaldybėse surinktos atliekos perduodamos tvarkymui į Alytaus, Utenos, Panevėžio regionų mechaninius biologinius atliekų apdorojimo įrenginius. Pirmosiomis dienomis dalis nerūšiuotų atliekų buvo nukreipiamos laikinam saugojimui į Vilniaus regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną. Nuo praėjusio penktadienio nerūšiuotos atliekos nebevežamos į sąvartyną. Susikaupusias mišrias atliekas planuojama išrūšiuoti mobilių įrenginių pagalba.

Pasak P. Martinkaus, kol kas sudėtinga vertinti, kokia apimtimi artimiausiu metu galėtų būti atnaujinta Vilniaus mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įrenginių veikla – tam reikėtų užbaigti gaisro poveikio vertinimą statiniams, mechanizmams ir technologiniams procesams.

Visgi nuo šio pirmadienio mechaninio biologinio atliekų apdorojimo gamyklos teritorijoje jau pradeda veikti mobilūs perrūšiavimo įrenginiai, kurie laikinai užtikrins mišrių atliekų rūšiavimą. Oranžinių maišelių atskyrimo linija gaisro metu nenukentėjo — tai leis tinkamai apdoroti gyventojų išrūšiuotas maisto atliekas.

„Didžiausias problemas pavyko suvaldyti, tačiau sistema dar kurį laiką neveiks optimaliai, gali pasitaikyti trikdžių ir nenumatytų atvejų. Ją nuolat reikės adaptuoti, šalinti kliūtis ir spręsti iššūkius, paraleliai atkuriant prarastus pajėgumus. Bus nelengva, todėl labai prašome, kad gyventojai ir toliau išliktų ramūs, susitelkę ir sąmoningi", — perspėjo P.Martinkus.

„Energesman“ nuotr.

Kilęs gaisras yra skaudus, bet labai svarbus priminimas gyventojams dar atsakingiau rūšiuoti buityje susidariusias atliekas, kad į jas nepakliūtų tai, kas gali būti sutvarkoma kitais būdais:

- į rūšiavimo konteinerius atskiriamos plastiko ir metalo, stiklo, popieriaus pakuotės ir antrinės žaliavos,
- į oranžinius maišelius ar bioskaidžių atliekų konteinerius nukreipiamos maisto ir virtuvės atliekos,
- baterijos ir smulki elektronika išmetama į specialius konteinerius prekybos vietose,
- į tekstilės konteinerius — bet kokios būklės tekstilės gaminiai, išskyrus išteptus dažais ir tepalais,
- dažai, tepalai, klijai, lakai, cheminiai valikliai ir tuo sutepta tekstilė, šluostės, baterijos, elektronikos priemonės privalo būti pristatomi į regionines didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles,
- per rūšiavimo konteinerių angas netelpančios atliekos turi būti pristatomos į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, o žaliosios atliekos (pvz.: smulkios medžių, krūmų šakos, sodo atliekos) — į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Dažnai būtent netinkamas baterijų ir pavojingųjų atliekų rūšiavimas yra atliekų tvarkymo ir laikymo vietose kylančių gaisrų priežastis.

„Kiekvienas regiono gyventojas dabar gali prisidėti, kad šio gaisro žalą jaustume mažiau. Reikia tik atsakingai išrūšiuoti namuose susidarančias atliekas, kas ir yra mūsų, gyventojų, pareiga. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje, kitaip sakant, namuose, yra pats efektyviausias", — akcentavo VAATC direktorius P. Martinkus.