2019 birželio 19 d. trečiadienis, 1:43
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Rąstiniai namai – gyventi galėsite, tačiau slapta  18

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2016-07-25 13:24
(Šis tekstas buvo publikuotas 2015 m. liepos 2 d., bet aktualumo neprarado ir dabar. Priešingai, jis tapo dar aktualesniu, nes reikalavimai dėl energinio naudingumo įsigali jau po kelių mėnesių.) Kiekviena nauja taisyklė, tvarka ar reikalavimas visuomet turi priešininkų ir šalininkų. Pastaruoju metu sukamės įvairių diskusijų verpete: už ar prieš eurą, pritariame ar ne naujajam Darbo kodeksui? Jau gana seniai priimta taisyklė, jog nuo 2016-ųjų metų turėsime statyti tik A, vėliau – A+ klasės namus. Matyt, niekas nesiginčytų, jog energiškai efektyvūs namai šiandien yra būtinybė – taip ir patys gyventojai sutaupo išlaidų šildymui, ir žemės išteklių eikvojame mažiau. Tačiau vienas niuansas – energinė klasė taip pat reiškia, jog būsime suvaržyti rinkdamiesi namo statybines medžiagas. Pavyzdžiui – rąstinis namas.
nuotrauka
Rąstiniai namai šildo lietuvių širdis, tačiau Aplinkos ministerija verčia juos apšiltinti pagal direktyvas, taigi atsisakyti medinio namo esmės. D. Beconio įmonės nuotrauka


Kiek daug jais besižavinčių! Tačiau iki A klasės rąstinukų – labai tolimas kelias. Nors lietuviui šis namas visuomet bus brangus, šiandien jis – tarsi pensininkas, žvelgiantis į šėlstantį jaunimą. Ar tai reiškia, kad tokių namų daugiau nebegalėsime statyti? Kaip žada išsisukti rąstinių namų gamintojai ir statytojai? Ir kaip rąstinio namo perspektyvas vertina energiškai efektyvių būstų statytojai?

Užsispyrėliams gresia baudos

Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Baranauskas teigia, jog šiuo metu teikiant būsto projektą statybos leidimą gauti, jau turi būti numatyta jo būsima energinė klasė. Tai apsunkina galimybes bandyti kaip nors „priduoti“ pastatytą neefektyvų būstą, šiuo atveju – rąstinį namą, jei planuojama jame nuolat gyventi.

„Kadangi dabar kiekvienais metais energinio naudingumo reikalavimai tik griežtės, tai būsimas statinys turi atitikti tuos reikalavimus, kurie galiojo statybos leidimo išdavimo metu“, – akcentavo T. Baranauskas.

Matyt todėl portalą www.statybunaujienos.lt pasiekė gandai, jog šiuo metu kai kurie architektai pluša išsijuosę, kad tik įmonės galėtų išsiimti kuo daugiau statybos leidimų B klasės namams. Baigiant statybas, išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas. 

Rąstiniai namai – kaip gyvenamieji – jau dabar neatitinka europinių reikalavimų. Leidimai juos statyti išduodami ir tai vyks ir toliau, tačiau pastato paskirtis galės būti tik vasarnamis.

„Aš vis tiek gyvensiu ir niekas manęs nemokys, kokį namą statyti!“ – pasigirsta maištingų komentarų viešojoje erdvėje. 

Kaip bus elgiamasi su tokiais užsispyrėliais?

„Jei naujai pastatytas namas neatitinka keliamų energinio naudingumo reikalavimų, gali būti sustabdytos jo įteisinimo procedūros, – perspėja T. Baranauskas. – Niekas nesutrukdys tam, kuris tiesiog nori pažeisti bendras nustatytas taisykles. Tikrai sunku sukontroliuoti, ar name gyvenama nuolat, ir specialiai tai nebus tikrinama. Jei žmogus neturi sąmoningumo, kad vis tik reikėtų laikytis taisyklių... Juk reikalavimai sukurti ne tam, kad mums visiems būtų sudėtingiau ir kad kas nors trukdytų pasistatyti namą. Jie yra būtini, kad saugotume aplinką, didintume savo nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.“

Jis priduria, jog pareigūnai tikrina daugiau pramoninius, gamybinius pastatus – į individualius namus reidų niekas neorganizuoja, tačiau jei būtų išsiaiškinta, jog pastatas naudojamas ne pagal paskirtį (t. y. vasarnamyje gyvenama) – grėstų bauda.

Baksnoja pirštais į Skandinaviją

Yra kelios išimtys pastatų, kuriems energinio efektyvumo reikalavimai apskritai negalioja, ir kultūros paveldo objektai – viena iš jų. Kai kurie statytojai svarsto, jog visiems rąstiniams namams būtų galima suteikti tokį statusą. 

„Nauji pastatai negali būti priskiriami kultūros paveldui. Paveldas – tai visi tie namai, kurie stovi Rumšiškėse, Liaudies buities muziejuje. Pati paveldo sąvoka prieštarauja naujų pastatų įtraukimui į šią kategoriją. Paveldas gali būti įgūdžiai, žinios kaip pastatyti rąstinį namą, pati statybos technologija“, – rąstinukų gerbėjų viltis nutraukė T. Baranauskas.

Rąstinių namų gerbėjai baksnoja pirštu į Šiaurės šalis – neva ten rąstinių namų gausu ir juose gyvenama. Tačiau Aplinkos ministerijos specialistas pabrėžė, jog rąstiniai namai ten statomi nebent kaip vasaros rezidencijos arba mažesni nei 50 kvadratinių metrų būstai. Skandinavijos šalys – ne išimtis, jos taip pat priklauso Europos Sąjungai ir reikalavimai taupyti šilumą ten lygiai taip pat galioja. 

Kadangi reikalavimai vis griežtės, specialistas patarė tiesiog naudoti rąstus, juos derinant su termoizoliacinėmis medžiagomis.

„Medinių tašų netgi pasyvūs namai statomi, tiesiog su termoizoliacinėmis medžiagomis. Nesakau – rąstas, kaip statybinė medžiaga, yra tikrai gera ir tikiuosi, kad ji neišnyks. Tačiau vien gryno rąsto jau nebeužtenka. Paskutinis šių reikalavimų griežtinimas buvo 2005-aisiais metais. Ir nuo 2006-ųjų bet kuris naujai statomas pastatas turėjo atitikti bent jau C energinę klasę“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

C energinę klasę pastatas atitinka tuomet, kai išorinė sienos varža yra 5 m K/W.

„Tokios varžos su rąstais išgauti jau neįmanoma. Kad rąstinė siena turėtų tokią varžą, jos storis turėtų būti 70-100 centimetrų. Pabandykite įsivaizduoti“, – palygino T. Baranauskas. 

Šiemet visi naujai statomi pastatai turi atitikti B klasę. O 2016-aisiais – A klasę ir, T. Baranausko teigimu, auga atskiri reikalavimai langams, sienoms, pastatų stogams.

Sibire nesušalo

Medinių namų gamintojų asociacijos vadovas Tomas Braškys teigia, jog kai kurie klientai, išgirdę apie galimus sunkumus įteisinant statinį, rąstinio namo idėjos atsisako. O termoizoliacinės medžiagos – šildo, tačiau kenkia namo autentiškumui, natūralumui ir prideda papildomų sąnaudų.

„Išeitys šiandien yra dvi. Pirma išeitis – gali statyti neapšiltintą rąstinį namą pagal numatytas išimtis – mažesnio ploto (iki 50 kv. metrų) arba vasarnamį. Kita išeitis – šiltinti tuos namus pagal ES reikalavimus“, – galimybes planuojantiems rąstinio namo statybą apibūdino T. Braškys.

Kaip dažniausiai šiltinami tokie namai? T. Braškys teigia, jog rąstinį namą rekomenduojama šiltinti iš išorės, o šiltinimo medžiagos turėtų būti pralaidžios orui: mineralinė vata, ekovata (medžio pluošto), medžio plaušo plokštės.

Teiraujamės, ar yra kokių nors natūralių alternatyvų, pavyzdžiui, samanos ar pakulos? Kuo savo namus apkaišydavo mūsų senoliai?

„Matote, senovėje tų namų niekas nešiltino. Juose gyveno ir Sibire – niekas nesušalo. Todėl ir nėra jokių senovinių šiltinimo būdų. Šiltinimas šiais laikais yra ne tiek reikalingas, kad name nebūtų šalta, o tiesiog kad jis atitiktų ES reikalavimus“, – dėstė T. Braškys ir pridūrė, jog, jo nuomone, aukščiausių energinių klasių, pavyzdžiui A++, namai niekuomet neatsipirks finansiškai. Arba atsipirks po 20-30 metų, tačiau tuomet kyla klausimas, ar efektyvu (įvertinus ir finansines sąnaudas) tokius namus statyti?

Noras gyventi autentiškame name nugali reikalavimus

Vyras pripažįsta, jog dėl vis griežtėjančių reikalavimų sumažėjo ir tokių namų paklausa. 

„Žmonės natūraliai teiraujasi: „O kaip aš jį „priduosiu“? Anksčiau tokių klausimų jiems nekildavo, – sako T. Braškys. – Bet tie, kas nori gyventi estetiškoje, natūralioje ir sveikoje aplinkoje – ir toliau renkasi rąstinius namus.“

Paklaustas, ar žmonės renkasi nuolat gyventi vasarnamiuose, T. Braškys sako, jog tai – vienas iš variantų. Kiti numatytą apšiltinimą taip ir palieka tik namo projekte. Kad kas nors iš tokių gyventojų būtų gavęs baudą, anot T. Braškio, nėra girdėti. 

Kalbėdamas apie papildomas sąnaudas šiltinant rąstinius namus, Medinių namų gamintojų asociacijos atstovas pastebi, kad be šiltinimo medžiagų turės būti dar kokia nors apdaila. Taigi kainuos akmens vata, karkasas jai tvirtinti, plėvelė ir namo apkalimas dailylentėmis iš išorės, dažymo darbai. „Išeina visai nemažai“, – reziumuoja T. Braškys.

Rąstinukus šiek tiek gelbėja oras

Vyras pridūrė, jog dar prieš metus gyventojams pavykdavo įteisinti ir neapšiltintus rąstinius namus. Mat buvo skaičiuojamas bendras namo šilumos suvartojimas, – rąstinukus gelbėdavo kokybiški ir sandarūs langai, stogas, pamatai.

„Vieno aukšto namas su mansarda, apšiltinus gerai stogą – kadangi per jį daugiausia išeina šilumos, – sudėjus gerus langus – pagelbėdavo. Dabar jau taip nepavyktų“, – atskleidžia pašnekovas.

O kai teks statyti rąstinius namus, kurie atitiktų A+ ir A++ energinės klasės reikalavimus, pastebi portalo pašnekovas, gali tekti sudėti kone pusę metro šiltinimo medžiagos – tuomet reikalavimus atitiks, gal net pasyvaus namo. 

Dar vienas rąstinio namo apšiltinimo variantas – dvigubos rąsto sienos ir tašai tarp jų.

„Šiuo atveju laimima dėl šiltinimo darbų. Konstrukcija brangesnė, nes sienojų, profilių – dvigubai daugiau, bet jie – dvigubai plonesni. Ir tuomet jau nebereikia visų tų karkasų, dailylenčių kalti. Ir dar yra vienas sprendimas – padidintos šiluminės varžos rąstinis profilis. Tai tiesiog klijuoto tašo rąstas. Iš išorės ir iš vidaus dedamas tašas, o per vidurį frezuojami specialūs grioveliai. Tuomet susidaro oro tarpai. Jie padidina rąsto varžą. Jei 22 cm skersmens rąsto varža yra apie 2 m K/W, tai rąsto su oro tarpais bus apie 3 m K/W. Taigi statant iš tokių rąstų, apšiltinus gerai stogą, pamatą, tikėtina, kad tuos reikalavimus dar galima atitikti“, – išeitį mato T. Braškys.

Vyras taip pat pasakoja, jog rastas turi tam tikrą akumuliavimo principą: žiemą saulei pašildžius jis sukaupia šilumą, atšalus – atiduoda šią šilumą į vidų. Kitas aspektas – rąstas taip pat yra hidrofobiška medžiaga, jis analogiškai kaupia ir atiduoda drėgmę. Todėl vasarą tokiuose namuose – vėsu ir gaivu, žiemą – nesausa, kaip būna mūriniuose. Žinoma, ES nuostatų kūrėjams šios savybės nelabai rūpi.

„Ir pats pojūtis skirtingas prisilietus prie plytos ir prie rąsto. Intertiškos medžiagos visada bus šaltos. Jas ir įšildyti sudėtingiau. Prie medžio žiemą prisilietus niekada nebus šalta“, – sakė T. Braškys.

Jis pridūrė, jog apšiltinus rąstinį namą, to pojūčio, kurio ir ieško dauguma svajojančių apie šiuos namus – nebelieka. 

Vyras akcentavo, jog Norvegijoje rąstiniai namai traktuojami kaip paveldo objektai ir kaimiškose vietovėse juos leidžiama statyti autentiškus, be papildomo apšiltinimo.

„Dėl tų reikalavimų esame gausybę raštų prirašę. Bet Aplinkos ministerijos specialistai turi atsakymą: „Tokie yra ES reikalavimai ir juos pakeisti – nerealu.“ O išimtys, kada rąstiniai namai gali būti statomi neapšiltinti – ne plečiamos, o siaurinamos“, – liūdnai kalbėjo T. Braškys. 

Reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo

Pokalbį su Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos vadovu Aidu Vaičiuliu pradėjome nuo skaičiavimų.

„A klasės namo statybos kaina nuo B klasės namo kainos skiriasi nuo 2 proc. nuo bendros vertės. Tai – nykstantis dydis. Tų reikalavimų baimė kyla iš nežinojimo“, – sakė A. Vaičiulis.

Energinės A klasės namas, pašnekovo tvirtinimu, jau gali būti pasyvus – tai nėra konstanta, bet galimybė iš A klasės namo padaryti pasyvaus namo standartus atitinkantį būstą, yra. Pasyvus namas gali būti A, A+, A++ klasės.

„Palyginsiu tai su įmonės darbu: ne visos įmonės turi įsidiegusios kokybės valdymo sistemas, tačiau tos, kurios turi, dirba efektyviau, yra pripažįstamos. Toks ir skirtumas. Namas tarsi tas pats, tik kokybiškesnis“, – lygino pašnekovas.

Aidas Vaičiulis patvirtino, jog neapšiltinti rąstiniai namai pagal galiojančius reglamentus šiuo metu gali būti tik vasarnamiai.

„Jie turi savo ypatingą mikroklimatą. Ir prie šio mikroklimato sukūrimo prisideda tai, kad jie yra kiauri. Tuo pačiu – gerai ventiliuojami. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl jo neįmanoma padaryti gyvenamo“,– sakė A. Vaičiulis.

Rąstinis ar jo imitacija?

Kaip sako A. Vaičiulis, laikui bėgant medis skilinėja, todėl jo sandarumą dar sudėtingiau užtikrinti. O rąstiniu galima vadinti tik būstą, suręstą iš rąstinio karkaso.

„Todėl tiems, kas mėgsta rąstinių namų stilių, siūloma populiarėjanti nauja technologija – rąsto viduje yra įterpiama apšiltinimo medžiaga. Dažniausiai tai būna įvairūs poliuretanai – jie užtikrina reikiamą konstrukcijos sandarumą ir atitinkančią varžą. Tačiau jo jau nebegali pavadinti rąstiniu – nebent rąstinio namo imitacija“, – svarstė A. Vaičiulis.

Pašnekovas rąstinį namą palygino su automobiliu, kuris turi tik kėbulą.

„Reikia dar gausybės visokiausių priemonių tam, kad jis važiuotų. Ar tai automobilis? Na, įkinkius arklį būtų susisiekimo priemonė... Rąstinė statyba – tai technologija, kuri buvo eksploatuojama daugelį tūkstantmečių – todėl, kad kitokios žmonija nežinojo. Nupjovė medį, pasidarė sienas ir šildėsi. Todėl turėdavo ką veikti: vasarą – ruošti malkas, žiemą – kūrenti“, – juokiasi A. Vaičiulis.
Paklaustas apie dvigubų sienų rąstinius namus, A. Vaičiulis pastebėjo, kad dvigubos sienos reiškia dvigubas sąnaudas, ir nuo to, kokią medžiagą tarp tų rąstų įdėsi, priklausys namo sandarumas. „Nes sandarumas yra viena iš dedamųjų, kurią reikia užtikrinti. Jei neturite sandaraus pastato, šiluma išeina ir ją reikia gaminti iš naujo“, – kalbėjo pašnekovas.

Testas, išduodantis statybininkų „kliurkas“

Prisimenant Skandinavijos šalių pavyzdį, A. Vaičiulis pritarė T. Baranausko nuomonei, jog ten statomi ne rąstiniai, o karkasiniai namai.

„Karkasinis namas – kai iš to paties rąsto gaminių padaromas karkasas ir jis užpildomas apšiltinimo medžiaga. Norvegijoje, Švedijoje ir ypač Suomijoje daug tokių pastatų. Tačiau rąstinius namus jie stato kaip vasarnamius. Kad statosi gyvenamus rąstinius namus – dezinformacija“, – tikino A. Vaičiulis.

Kalbėdamas ant apie kainą A. Vaičiulis pabrėžė, kad rąstiniai namai nėra pigūs: reikia išmanyti, kaip rąstus pjauti, kad neskilinėtų – tai ištisas mokslas.

Toks pat sudėtingas ir kokybiško pasyvaus namo projektavimas.

„Svarbiausias čia yra projektavimas. Iš pradžių viskas daroma popieriuje ar kitose laikmenose. Pabrėžiu – visų dalių tinkamas projektavimas. Šiandien daug kas architektūrinį eskizą priima kaip projektą – tai klaida. Paskui prie to jungiasi statybininkai, kurie, kaip muzikantai pagal natas, atlieka darbą“, – aiškino A. Vaičiulis.

A energinės klasės pastatuose jau atliekamas sandarumo testas, dar vadinamas „blow door“, kuris ir parodo, ar statybininkai išties dirbo „pagal natas“.

„Šis testas parodo, ar konstrukcijos yra sandarios, ar neišleidžia šilumos ir neįleidžia į vidų šalčio. Tai toks kontrolės metodas, kuris, pagal direktyvą, buvo privalomas ir B,  ir C klasės statiniams, tačiau paskui reikalavimai buvo pakeisti. Dabar mes stengiamės, kad tai grįžtų ir vertinant B ir C klasės statinius“, – sakė pašnekovas, akcentuodamas, kad taip galima patikrinti visų statybos proceso dalyvių darbą.

 Remdamasis testo rezultatais būsto savininkas gali nepriimti atlikto darbo, o nepasiekus tinkamos klasės reikalavimų, nebus sertifikuotas ir negalės būti atiduotas jį naudoti. Sandarumo klaidas įmanoma ištaisyti, tačiau tai, žinoma, kainuoja papildomai.

D. Beconio įmonės nuotraukos

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

turgaus zydelis
2019-05-24 17:08
Apsibezdeja,valdininkeliai,bando ,kaip ymanydami pataikaut smirdziams is sojuzo.
Evaldas
2019-03-11 10:08
Aktualus priedas: Susikiškit savo taisykles, kur visada tamsu. Suomijoj leido namą medinį priduot, o Lievoj - jau nebe? Trenkti jūs čia, ar tai naujas būdas pasipinigauti šakalams?
objektyvus
2018-01-21 21:59
Jus idiotai, nuvaziuokite i Norvegija, paziurekite kaip ten norvegai rastiniuose namuose gyvena, ka cia snekat, nrgi niekas nesuprznta, kad tie visi siltinimai tai lobizmas tu statybos imoniu, pats turiu rastini nama, siltas tas namas, ziema, vasara saltas, is vidaus 10 cm vata apsildintas, jokiuproblemu, matyt is tiesu es yra pideru sajunga, ne kitaiop...,
anonimas
2017-10-14 23:25
europa...europa....nera zodziu,reik valit is sitos durninos,ta baudzima ,ta ne galima,....pri sovietu buvo geriau,nei prie europos
CemyCemy
2017-07-25 12:13
Va šitie sakiniai: "Juk reikalavimai sukurti ne tam, kad mums visiems būtų sudėtingiau ir kad kas nors trukdytų pasistatyti namą. Jie yra būtini, kad saugotume aplinką, didintume savo nepriklausomybę nuo iškastinio kuro." 1. Saugoti aplinką, ar tikrai ne rastiniai namai saugo aplinką? Kiek visko reikia pagaminti medžiagoms šitų namų, kiek daug šiukšlių lieka nuo statybų. Vis dėlto juk nieko nėra amžina, kas kiek laiko reikia keisti apdailas, šiltinimus ir vėl užburtas ratas, naudojame išteklius be perstojo. 2. Nepriklausomybė nuo iškastinio kuro, o tai pala, kaip namo tipas (iš ko jis pastatytas) siejasi su tuo kaip jis šildomas? Ta prasme aš rastinį namą galiu šildytis dujomis ar kt. ir lygiai taip pat galiu ne rastinį namą šildytis taip pat. Bet greičiausiai rastiniams namams renkamės malkas, o kiek žinau tai nėra iškastinis kuras, tai vis dėlto kur čia logiką? 3. Kur dar logika, kad namus reikia taip už sandarinti, kad reiktų specialios vėdinimo sistemos, ar tai nėra papildomas energijos eikvojimas ir aplinkos nesaugojimas?
ups
2017-05-25 16:19
Įdomu, o dar nėra įsakymo A++ namuose užkalti langus, jei jie dėl ventiliacijos varstomi, ir dažniausiai nuolat būna praviri ir leidžia šilumą daugiau nei rastiniam name?
Rimvydas
2017-02-06 23:21
Martynas jau yra praejes paskutine nubukinimo statija-jis savo smegenu daugiau negeba padaudoti. O ES yra vadinama "Ketvirtuoju Reichu", tie kas gyvenat Alisos saly-issitraukit pirstus is uzpakalio ir atsimerkit viena karta! Jusu vaikai gims vergais ant tos pacios zemes, kuria Jusu proteviai uzkariavo!
vasiokas
2017-01-19 03:11
koki nori toki statau nama as moku pinigus o ne uzmane kazkas moka ar as bbdejas skersa ant visu situ draudimo cba+ as statisiu haleva nama suplanuotas a+++ pats save sildis
skyla sienos
2016-11-06 08:24
man irgi įdomu, kodėl skyla sienos, negu šiais laikais neįmanoma taip padaryti pamatų, kad neskilinėtų sienos?
Arturui
2016-11-06 08:21
pritariu, reikia ne susitaikytyi, o siekti savo. Reikia išimtinių sąlygų rąstiniams namams, tik taip jie išliks
    1 2   Kitas

Sprendimai

nuotrauka
2019-06-07 07:51
Šlaitiniai stogai yra populiariausi mažaaukštėje gyvenamojoje statyboje. Dažniausiai tai yra apšiltinti stogai, nes leidžia išnaudoti erdvę po stogu gyvenamosioms patalpoms įrengti.
nuotrauka
2018-11-12 13:15
Liūdnai nuskambėjęs per Europos Sąjungą daugiaaukščio „Grenfell Tower“ Londone gaisras paskatino visą pasaulį nauju, priekabesniu žvilgsniu pažvelgti į fasadų šiltinimo sistemas. Ir pradėti vertinti ne tik jų šilumines, bet ir priešgaisrines savybes.
nuotrauka
2018-10-19 07:30
Norintiems namuose jaustis komfortiškai ir jaukiai, svarbu stilingai ir funkciškai įrengti ne tik interjerą, bet ir eksterjerą. Daugeliu atvejų eksterjero apšvietimo įrengimas paliekamas statybų pabaigai, projektuojamas atsainiai ir todėl pridaroma klaidų, kurios po to sunkiai ištaisomos. Šiame stra...
nuotrauka
2018-07-13 15:00
Pastato fasadai atlieka svarbų vaidmenį kuriant miesto kraštovaizdį, o šiuolaikiški saulės kontrolės funkciją atliekantys fasado sprendimai padeda ne tik sukurti modernų pastato architektūrinį veidą, bet ir padeda efektyviai sumažinti pastato energijos suvartojimą. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje arch...
nuotrauka
2018-06-19 13:28
Pasinerti į mėgstamos knygos puslapius, padūkti su vaikais ar surengti nedidelę iškylą draugams. Kaip išnaudoti terasą mieste ir paversti ją poilsio erdve? Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, terasos ypač padidina būsto vertę ir pirmų aukštų nepatrauklumą paverčia pagrindiniu privalumu. „Terasų g...
nuotrauka
2018-05-28 08:23
Pavasarį ir visą šiltąjį metų laiką tampa aktualūs aplinkos tvarkymo darbai. Betono gaminiais dengti paviršiai praktiški ir patvarūs. Trinkelių grindinys tampa puikiu fonu želdiniams, mažosios architektūros elementams, ant jo galima kurti jaukias erdves, tinkančias tiek miesto, tiek kaimo namų, sody...
nuotrauka
2018-05-07 09:18
Kokį šildymo katilą pasirinkti, kad būstas būtų šiltas, sąnaudos – ekonomiškos, o priežiūra minimali? Tai yra klausimai, aktualūs ir naujakuriui, ir remontuojamo namo savininkui.
nuotrauka
2018-04-20 12:54
Statybų rinkoje sėkmingai kelią skinasi naujovė, suteikianti galimybę statinių fasadus sumontuoti per rekordiškai trumpą laiką ir sutaupyti darbo sąnaudų. Nuo 2017 m. įmonė „Royal facade“ Lietuvoje gamina ir į rinką tiekia apšildomąsias daugiasluoksnes plokštes su dekoru.
nuotrauka
2018-04-19 08:47
Bendrovės „Domus Lumina“ marketingo specialistė Jovita Apanavičienė sako, jog prieš įrengiant būstą labai svarbu įvertinti, kaip dengsime langus, nes langų uždengimai atlieka ne tik dekoro ir puošybos funkciją, tačiau ir apsaugo namus nuo kaitros ar šalčio, sklindančio per langus, taupo energijos są...
nuotrauka
2018-04-16 16:59
Tyla ir ramybė yra ta didžioji vertė, kurios siekia kiekvieno būsto gyventojai. Tačiau kaip tik svetimi garsai, iš kaimynų buto sklindantis triukšmas yra viena iš didžiausių problemų, dėl kurių skundžiasi žmonės. Ir ne tik senos statybos namų gyventojai. Kaip pastebi „Knauf“ specialistai, kone kas a...
nuotrauka
2018-04-15 08:32
Kas galėtų ginčytis, kad medinės grindys yra vienas iš pačių geriausių pasirinkimų? Tačiau grindų žinovas, bendrovės „Landero“ generalinis direktorius Ramūnas Beinorius neatmeta ir kitos galimybės, kurią vadina ateitimi, – vinilinių grindų dangų. Visa lemia tik žmogaus apsisprendimas, kokias ir kur ...
nuotrauka
2018-04-13 10:01
Vienas iš greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad triukšmas trikdo mūsų poilsį ir miegą, trukdo susikaupti dirbant ar mokantis, triukšmingoje aplinkoje esantys žmonės greičiau susierzina, blogėja jų psichinė sveikata, v...
nuotrauka
2018-03-27 09:59
Šiuolaikiški pastatai turi būti saugūs ir efektyvūs energijos vartojimo požiūriu. Dažnai jie turi tenkinti ir kitas papildomas sąlygas, pavyzdžiui, bent jau dėl akustinio komforto. Norint tai pasiekti, geriausia naudoti aukštos kokybės ir ilgaamžius termoizoliacinius gaminius iš akmens vatos.
nuotrauka
2018-03-27 07:36,      papildyta 2018-03-28 07:30, Papildyta nuotraukomis
Posakis apie mažą akmenėlį, verčiantį didelį vežimą, yra gerai suprantamas tiems, kurie prižiūri trinkelėmis ar šaligatvio plytelėmis išklotas teritorijas, kuriems svarbi estetika ir tvarka. Tuo mažu akmenėliu, sukeliančiu nemažai problemų, tampa tarpai tarp trinkelių, grindinio, šaligatvių plytelių...
nuotrauka
2018-03-26 14:53
Būsto įrengimas yra įdomus, tačiau daug laiko atimantis užsiėmimas – prieš kuriant jaukius namus reikia ne tik išsiaiškinti savo poreikius bei galimybes, bet ir sužinoti, ką siūlo prekybininkai bei šios srities meistrai. Būtina pasidomėti viskuo: funkciniu patalpų planavimu, baldų projektais, medžia...
nuotrauka
2018-03-16 08:59
Tiek naujakuriai, tiek renovuojamo būsto savininkai neretai stabteli, kai ateina sienų eilė. Ką rinktis, kad nebūtų nuobodu, kad galima būtų dažnai keisti, netgi – kad galima būtų patiems atlikti darbus? Vienas iš galimų sprendimų – panaudoti dekoratyvines plokštes.
nuotrauka
2018-03-15 12:00
Grindinio šildymo sistema naujos statybos butuose Lietuvoje – anokia naujiena. Tačiau ją apipynę brangumo ar kenksmingumo mitai vis dar gajūs ir kartais žmones atbaido nuo galimybės turėti daugiau erdvės būste bei mažiau rizikuoti savo sveikata. Ekspertai tikina, jog sušilti nuo grindų, o ne iš radi...
nuotrauka
2018-03-15 09:03
Efektyvumo ir komforto paieškos – tai nesibaigiantis įkvėpimo šaltinis naujų produktų atsiradimui. Vartotojai tampa vis reiklesni, jie ieško individualių sprendimų kasdienėms situacijoms spręsti ir standartiniai, įprasti produktai nebegali užtikrinti pakitusios paklausos. „ZIP SCREEN“ – tai rezultat...
nuotrauka
2018-03-01 11:23
„Jeigu perkate būstą su daline apdaila, nusiteikite psichologiškai, kad visą darbų eigą teks kontroliuoti patiems. Pavyzdžiui, pirkti grindjuostes, kai jų reikia, suplanuoti kitų medžiagų perdavimą meistrui, kad sklandžiai vyktų darbai“, – teigia būsto apdailą savo jėgomis nusprendęs atlikti vilniet...
nuotrauka
2018-03-01 09:15
21-ojo amžiaus žmogus yra racionalus. Jis nori gyventi patogiai, naudoti kuo mažiau energijos, kad buitis ne verstų tarnauti, bet suteiktų kuo daugiau galimybių ir laiko užsiimti malonia veikla. Žmogus nori ne įveikinėti kliūtis, o gyventi universalioje aplinkoje, kur vienodai gerai jaučiasi bet kok...

Statybunaujienos.lt » Sprendimai

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...