Savivaldybių vadovus neramina esami griežti savivaldybių skolinimosi apribojimai. Šiuo metu savivaldybei per metus leidžiama pasiskolinti tik tokią sumą, kurią savivaldybė numato tais metais grąžinti. Tokio apribojimo taikymas, rašoma LSA pranešime, sukuria „visiškai nelogišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, ir atitinkamai mažesnę sumą skolų turi grąžinti einamaisiais metais, tuo mažiau ji gali pasiskolinti“. Ypač nepalankioje padėtyje atsidūrė daugelis mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Šiuo metu jos faktiškai nebegali įgyvendinti jokių reikšmingesnių investicinių projektų, nes neturi teisės pasiskolinti pakankamo dydžio sumų.

Pasak savivaldos atstovų, padidinti savivaldybių skolinimosi galimybes būtina ruošiantis mažesniam finansavimui iš Europos Sąjungos fondų 2021–2027 metais. Naujos finansinės perspektyvos metu savivaldybės turės kofinansuoti jau ne 15 procentų, bet iki mažiausiai 30 procentų projekto vertės.

„Norint išspręsti savivaldybių skolinimosi problemą iš esmės, neišvengiamai būtina taisyti patį Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą“, – pranešime cituojama Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

Finansų ministras V. Šapoka patvirtino anksčiau duotą pažadą inicijuoti šio konstitucinio įstatymo peržiūros procesą 2020 metais.

Taip pat LSA Tarybos posėdžio metu nutarta kreiptis į Vyriausybę dėl papildomų lėšų švietimo pagalbai finansuoti. Pasak savivaldybių, švietimo pagalbos specialistams – psichologams, socialiniams, specialiems pedagogams – turi būti didinamas skiriamas finansavimas 20 mln. Eurų.