2020 vasario 24 d. pirmadienis, 13:16
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-02-21 09:01
Bendrovė „Baltisches Haus“ ir Panevėžio miesto savivaldybė pasirašė paramos sutartį, pagal kurią bendrovė finansuos naujos autobusų stoties techninį projektą ir užtikrins statybų vykdymo priežiūros paslaugas. Bendra paramos suma – 123 tūkst. eurų.
nuotrauka
2020-02-19 10:44
Penktoji Interchemie werken „De Adelaar“ gamykla, įsikūrusi Kauno LEZ, gamybinę veiklą pradės vasario mėnesį. 1500 kv. m ploto patalpose sumontuotos dvi gamybos linijos: tirpiųjų ir geriamųjų produktų, galinčios per parą pagaminti iki 6 tonų produkcijos. Tiek technologijomis, tiek įranga Kauno padal...
nuotrauka
2020-02-19 09:15
UAB Merko statyba apyvarta 2019 metais pasiekė 59,5 mln. eurų, lyginant su ankstesniais metais ji išaugo 56 proc. Bendrovės pelnas prieš mokesčius buvo 1,8 mln. eurų.
nuotrauka
2020-02-18 15:49
Vasario 18 d., antradienį, Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) šiluma paverstos pirmosios atliekos, o šilumos energija patiekta į Kauno miesto centrinio šildymo sistemą. Planuojama, kad KKJ vasario mėnesį Kaunui patieks 22600 MWh šiluminės energijos. Tai turėtų sudaryti apie 12% Kauno miesto vasari...
nuotrauka
2020-02-18 11:02
Prieš metus Klaipėdoje duris atvėrė viena didžiausių Baltijos šalyse bendradarbystės (angl. coworking) erdvė su integruota gyvenamąja vieta (angl. coliving). Šis projektas – tai Klaipėdoje kuriamo technologijų parko „Baltic Tech Park“ dalis. Sausio pabaigoje „Light House“ atšventė pirmąjį veiklos gi...
nuotrauka
2020-02-18 09:49
EIKA plėtotam biurų pastatui Gedimino prospekte „Live Square“ suteiktas „BREEAM In Use“ „Excellent“ įvertinimas. Tai vienas aukščiausių įvertinimų, skiriamų pastatui už efektyviai pritaikytus tvarumo sprendimus.
nuotrauka
2020-02-17 10:02
Prieš kelerius metus pradėto statyti Šiaulių tardymo izoliatoriaus statybos bus tęsiamos įgyvendinant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektą. Tokiam Teisingumo ministerijos siūlymui buvo pritarta Vyriausybės pasitarime.
nuotrauka
2020-02-13 09:16
Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė sutartį su UAB „Synergy Solutions“, projektuosiančia Gargždų daugiafunkcį centrą. Savivaldybė rangovui kelią užduotį suprojektuoti modernią, šiuolaikišką ir funkcionalią sporto bei laisvalaikio erdvę mieste. Sutarties vertė – kiek daugiau nei 79 tūkst. eurų, o p...
nuotrauka
2020-02-12 11:37
Įrangos nuomos paslaugų teikimo bendrovė – „Cramo“ neseniai paskelbė apie susijungimą su įrankių ir technikos nuomos rinkos žaidėju „Boels Rental“.
nuotrauka
2020-02-12 10:14
Į Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ) trečiadienį pradėtos vežti pirmosios atliekos. Šios mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose atrūšiuotos, netinkamos perdirbti ir energetinę vertę turinčios komunalinės atliekos kartu su nepavojingomis pramoninėmis atliekomis jėgainėje bus naudojamos kai...
nuotrauka
2020-02-11 13:18
Užbaigus projektavimo darbus ir gavus statybos leidimą, UAB „Merko statyba“ Kaune, Radvilėnų plente pradeda Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato statybas. Darbus planuojama baigti 2022 metų pradžioje.
nuotrauka
2020-02-11 10:09
Bendrovė „Justicija“, teikianti buhalterinės apskaitos, teisines bei ekspertų paslaugas, pernai paminėjo 15-ąsias veiklos metines. Sukaktis buvo paminėta ne tik su gimtadienio tortu, bet ir praplečiant veiklų spektrą – prie jau vykdomų veiklų, susijusių su verslo, teisės, buhalterinių ir kitų klausi...
nuotrauka
2020-02-10 11:35
Lietuvių ir vokiečių mokslininkai, kartu kuriantys tandeminius saulės elementus, pasiekė naują efektyvumo rekordą – jų sukurtas saulės elementas elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. (Šiandien rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc.) Re...
nuotrauka
2020-02-10 09:13
Procesų automatizaciją taiko kone kiekvienas Lietuvoje veikiantis užsienio kompanijų verslo ir IT paslaugų centras, tačiau stinga platesnio kalbėjimo apie robotizacijos poveikį visos šalies ekonomikai, tvirtina specialistai. Iki šiol nėra daug galimybių dalintis savo patirtimi bei sėkmės istorijomis...
nuotrauka
2020-02-06 14:04
Siūloma prie mokyklų papildomai įrengti modulines sporto sales, kuriose, pasirinkę įvairias sporto šakas, sportuotų vaikai, ypač jaunesnio amžiaus. Tokią iniciatyvą pristatė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas (LKF) Arvydas Sabonis, LKF generalinis sekretorius-direktorius Mindaugas Špokas, Li...
nuotrauka
2020-02-06 09:59
Šią savaitę Kauno kogeneracinėje jėgainėje baigti prancūzų kompanijos LAB dūmų valymo sistemos paskutinio technologinio elemento – rankovinio filtro – montavimo darbai.
nuotrauka
2020-02-04 09:57
Keturių aukštų, 12 000 kv. m ploto pastatas, pritaikytas 1000 moksleivių, kurių ugdymui suplanuotos 88 klasės ir ne viena sporto salė – Tolminkiemio gimnazija jau ne tik architektūros studijos „DO architects“ komandos ir Vilniaus miesto savivaldybėje periodiškai susirenkančios darbo grupės eskizuose...
nuotrauka
2020-02-04 07:51
Standartiniu būdu pagaminto betono struktūra yra akyta, su daugybę kapiliarų ir mikroskopinių įtrūkių. Betono poros, kapiliarai ir įtrūkiai susidaro dėl kelių veiksnių: garuojant vandeniui, kai betonas kietėja; esant nepakankamam betono sutankinimui liejimo metu; dėl betono suslūgimo rišantis, susid...
nuotrauka
2020-01-31 15:46
Lukiškių komplekso transformacija suteikia unikalią galimybę gauti didžiausią naudą valstybei, privatiems investuotojams ir visuomenei. Diskusijos apie Lukiškių kalėjimo konversijos galimybes pereina į analizės ir realių perspektyvų vertinimo stadiją.
nuotrauka
2020-01-31 13:00
LR Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo bendrovės „Intersurgical“ statybų pradžios paminėjimo renginyje ir įkasė kapsulę su palinkėjimu ateities kartoms. Įmonė „Intersurgical“ kuria ir gamina medicinos prietaisus, susijusius su kvėpavimo sistemos palaikymu.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos