2021 sausio 25 d. pirmadienis, 18:42
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aplinką tausojančios medžiagos, technologijos

nuotrauka
2021-01-08 09:54
Kėdainiuose veikiančioje fosforo trąšų gamybos bendrovėje „Lifosa“ pastatyta 1 MW galios saulės jėgainė. Jos pagaminta elektros energija sudarys apie 6 proc. bendro įmonės papildomai įsigyjamo elektros energijos kiekio. Investicijos į šį projektą siekia beveik 668 tūkst. Eur.
nuotrauka
2020-12-18 07:28
Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima žadą. Paslaptis – rasti idealų santykį tarp augalų ir juos supančios erdvės. Apie tai – įmonės UAB „Stebulė“ di...
nuotrauka
2020-12-15 07:19
Per 24 darbo metus VŠĮ „Grunto valymo technologijos“ išvalė daugiau kaip 280 tūkst. t užteršto dirvožemio, grunto, vandens, upių ir ežerų dugno nuosėdų, naftos gaudyklių dumblo. Tačiau užterštų teritorijų sąrašas kasmet pasipildo apie 60 naujų objektų.
nuotrauka
2020-12-03 10:22
Tarptautinei energetikos bendrovei „Ignitis grupė“ priklausančio Pomeranijos vėjo parko statybose – svarbus pasiekimas. Lapkričio pabaigoje parke buvo sumontuota paskutinė vėjo elektrinė. Elektrinių montavimo darbai viename didžiausių Lenkijoje vėjo parkų buvo pradėti šių metų gegužės viduryje.
nuotrauka
2020-12-01 12:21
„Caverion Lietuva“ – tarptautinė inžinerinių paslaugų įmonė – jau kurį laiką energinį tvarumą ir aplinkos tausojimą kelia kaip vieną reikšmingiausių įmonės strateginių tikslų bei siekia energiją, pagamintą iš iškastinio kuro, pakeisti atsinaujinančių šaltinių energija. Dėl to nuo šių metų gruodžio 1...
nuotrauka
2020-11-24 11:13
Mažeikių rajone tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ plėtojamas vėjo elektrinių parkas jau turi už projekto statybą ir priežiūrą atsakingą partnerį – bendrovę Nordex Energy SE & Co. KG.
nuotrauka
2020-11-19 11:38
Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai primena, kad ne vietoje palikti daiktai ir statybinės atliekos virsta nelegaliu sąvartynu ir gali užtraukti a...
nuotrauka
2020-11-10 14:15
Panevėžyje viena pirmųjų saulės elektrinių, naudojamų sporto kompleksuose, jau netrukus bus įrengta Panevėžio sporto centre. Kaip pranešė Panevėžio savivaldybė, centras pasirašė sutartį su LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra dėl subsidijos pagal Klimato kaitos programos finan...
nuotrauka
2020-11-10 11:17
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, skatindama Lietuvos labai mažas, mažas ir vidutines įmones (MVĮ) diegti aplinką tausojančias technologines ekoinovacijas, 27 projektams skyrė 21,28 eurų finansavimą pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Eco-inovacijos LT+”.
nuotrauka
2020-11-09 14:26
Statydami energiškai efektyvų namą visų pirma siekiame maksimaliai sumažinti galimus energijos nuostolius, įrengti efektyvią izoliaciją ir užtikrinti patikimą pastato sandarumą.
nuotrauka
2020-10-22 13:25
Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Sąlygos vystyti šią energetikos rūšį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo elektrines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje...
nuotrauka
2020-09-30 09:16
Vienas iš civilizacijos rodiklių – rankų darbo keitimas mašinomis, mechanizmais. Ir ne tik. Pandemija rodo, kad mašinos yra nepakeičiamos mažinant užsikrėtimo koronavirusu grėsmes.
nuotrauka
2020-09-29 10:50
Lietuvos oro uostų tinklui priklausantis Kauno oro uostas paskelbė rinkos konsultacijas ir šiuo metu pradeda svarstyti galimybes įrengti saulės jėgainių parką oro uosto teritorijoje. Oro uosto atstovai teigia, kad saulės jėgainės tiekiama energija ateityje padėtų Kauno oro uostui mažinti išlaidas el...
nuotrauka
2020-09-22 07:33
Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė armatūra, o polipropileno fibros. Viso gyvavimo ciklo metu šis pasirinkimas į aplinką išmetamo anglies dvideginio ...
nuotrauka
2020-09-18 08:38
„Continental Automotive Lithuania“ paskelbė, jog įmonės gamykla Kaune buvo apdovanota LEED aukso sertifikatu. Tai aukščiausias LEED įvertinimas gamykliniam pastatui Lietuvoje iki šiol. Gamykla Kaune tapo ir pirmąja „Continental“ korporacijos lokacija pasaulyje gavusia tokį aukštą įvertinimą pastato ...
nuotrauka
2020-09-16 12:32
Jau artimiausiu metu ant MRU Studentų namų stogų Vilniaus Didlaukio gatvėje bus sumontuotos pirmosios saulės energijos jėgainės, kurios gamins ir tieks elektros energiją čia gyvenantiems universiteto studentams.
nuotrauka
2020-09-14 16:14
Jau nuo kitos savaitės – rugsėjo 21 d. – gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios (iki 10 kW) saulės elektrinėms įsirengti arba saulės parkuose įsigyti bei seniems šildymo katilams pasikeisti. Teikti paraiškas bus galima visą mėnesį – iki spalio 21 d. Iš viso šiems kvi...
nuotrauka
2020-09-11 15:23
Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pastatas privalo būti išvalytas nuo statybos darbų pėdsakų. Anot valymo paslaugas teikiančios bendrovės „Armeka“...
nuotrauka
2020-08-21 14:04
78-ioms Lietuvos pramonės įmonėms skirtas 10,38 mln. eurų finansavimas pagal Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Ši priemonė yra įtraukta į Ateities ekonomikos DNR planą.
nuotrauka
2020-08-20 12:53
Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) pateikė galutines išvadas dėl chromu ir kitais sunkiaisiais metalais užterštų teritorijų Klaipėdos miesto šiaurinėje dalyje: visoms devynioms į tyrimą įtrauktoms teritorijoms būtina parengti tvarkymo planus, pagal kuriuos jos turės būti tvarkomos.

Statybunaujienos.lt » Aplinką tausojančios medžiagos, technologijos

nuotrauka

„Mūsų svajonių įgyvendinimas yra įkvėpimo šaltinis naujiems mūsų sumanymams“ (Orison Swett Marden)

Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima ž...