2019 liepos 16 d. antradienis, 1:03
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka
2019-07-12 10:08
Liepos 12 d., penktadienį, lankytojams atveriamas Birštono apžvalgos bokštas, kuris nuo šiol perima aukščiausiojo Lietuvoje statusą.
nuotrauka
2019-07-11 14:18
UAB „Pamario restauratorius“ atstatinės Grafų Tiškevičių Kretingos dvaro rūmų verandą. Planuojama, kad po beveik šimtmečio pertraukos muzika šioje verandoje vėl skambės ateinančiais metais.
nuotrauka
2019-07-10 15:41
Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus...
nuotrauka
2019-07-10 14:00,      papildyta 2019-07-10 14:57, papildyta nuotraukomis ir video
Š. m. gegužės mėn. vyko statybinės technikos šventė „Caterpillar Roadshow“, kurios metu visiems besidomintiems statybinės technikos naujovėmis buvo pademonstruotos pažangiausios „Cat“ prekės ženklo mašinos. Renginio organizatorius – UAB „Avesco Lithuania“, oficialus „Cat“ technikos atstovas Lietuvoj...
nuotrauka
2019-07-09 13:23
600 tūkst. kub. m per metus – tokius gamybinius pajėgumus turės naujoji VMG grupės gamykla, kuri šiuo metu statoma Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). VMG šaltinių teigimu, ši medienos drožlių plokštės gamykla bus ne tik viena pajėgiausių Europoje, bet ir viena moderniausių, kaip skelbiama ...
nuotrauka
2019-07-09 08:00
Žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Dobilas“ baigia statyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo, pašarų gamybos cechą. Radviliškio rajone, Beinoravoje, statomas cechas yra tik antras toks ir Europoje.
nuotrauka
2019-07-06 19:52
Penktadienį, liepos 5 d., Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės „Vilniaus nacionalinis stadionas“ apeliacinį skundą ir galutinai konstatuota, kad šios bendrovės reikalavimas grąžinti ją į Daugiafunkcio komplekso konkursą yra nepagrįstas, pranešė Vilniaus m. savivaldybė.
nuotrauka
2019-07-05 13:17
Pasiruošimas pirmojo pasaulinio tinklo „Hilton“ viešbučio atidarymui Lietuvoje baigtas ir nuo šiandien „Hilton Garden Inn Vilnius City Centre“ priima pirmuosius svečius. Greta Lukiškių aikštės pastatytas keturių žvaigždučių verslo klasės viešbutis buvo kuriamas atsižvelgiant į šalies istoriją, todėl...
nuotrauka
2019-07-05 10:14
Antruose pagal dydį šalies oro vartuose, Kauno oro uoste, pradedamas ruošti keleivių terminalo plėtros projektas. Planuojama, kad 2022 m. naujasis oro uosto pastatas bus erdvesnis nei esamas. Siekiama, kad sparčiai besiplečiančiame Kauno oro uoste būtų galima patogiai aptarnauti apie 2 mln. keleivių...
nuotrauka
2019-07-05 07:50
Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško naujų būdų maksimaliai padidinti darbo našumą ir sutrumpinti statybos aikštelėse praleistą laiką.
nuotrauka
2019-07-04 10:02
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ užbaigė metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „Montuotojas“ įsigijimo sandorį. „INVL Baltic Sea Growth Fund“ per bendroves „BSGF Fortis“ ir „Montuja“ už neskelbiamą sumą iš viso įsigijo 86 pro...
nuotrauka
2019-07-03 11:11
Jau šią savaitę pradedama ilgai laukta rekonstrukcija, patogiai ir saugiai sujungsianti Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją su itin judria eismo arterija – valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis: iki kitų metų gegužės čia bus įrengta skirtingų lygių sankr...
nuotrauka
2019-07-02 11:58
Startuoja pirmasis Lietuvoje bendras policijos ir privataus verslo projektas. Į naujo komisariato ir areštinės sostinėje projektavimą, statybą, įrengimą, vėlesnį pastatų valdymą bei priežiūros darbus investuoja vienos didžiausių Lietuvoje nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovių „Darnu Group...
nuotrauka
2019-07-02 11:40
Brangstant tradicinėms kuro rūšims daugybė namus besistatančių žmonių vis dažniau svarsto jų šildymui panaudoti alternatyvius energijos šaltinius. Tai – ir saulės, ir geoterminė energija.
nuotrauka
2019-06-27 09:17
AIVA STATYBA programa efektyvesniais ir pigesniais daro darbo procesus, o investicijos į programinę įrangą atsipirks per pirmuosius metus.
nuotrauka
2019-06-21 10:16
Birželio pradžioje paaiškėjo naujo labai svarbių asmenų (VIP) terminalo su konferencijų centru Vilniaus oro uoste statytojas – rangos sutartį valstybės įmonė Lietuvos oro uostai pasirašė su geriausią pasiūlymą pateikusia kompanija „Eikos statyba“. Šiaurinėje oro uosto teritorijoje per artimiausius 9...
nuotrauka
2019-06-20 14:34
„Prieš pusmetį duris atvėręs Fabijoniškių baseinas yra pirmasis miesto pastatytas baseinas, atkūrus Nepriklausomybę, o jau kitąmet bus pastatytas ir antras didesnis Lazdynų daugiafunkcis sveikatinimo centras, kuris turės vienus moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinus. Tai pad...
nuotrauka
2019-06-20 12:19
INREAL grupė pradeda naujo A+ energinės klasės verslo centro plėtrą Vilniuje Šnipiškėse. 8 aukštų su antstatu, 3280 kv. m bendro ploto pastatas suprojektuotas 13,31 aro sklype. Projekto investicijos – 7,2 mln. eurų . Planuojama statybų pabaiga – 2020 m. III ketvirtis.
nuotrauka
2019-06-20 10:39
Neseniai 80-metį minėjusi legendinė Kauno sporto halė per savo gyvavimą matė daug skambių pergalių, tačiau vienas didesnių jos laimėjimų vyksta kaip tik šiomis dienomis. Nuo praėjusio šimtmečio vidurio jokio rimtesnio remonto nesulauksi istorinė erdvė pagaliau pradėta atnaujinti iš pagrindų. Projekt...
nuotrauka
2019-06-19 10:18
Palangos Kurhauzo medinė dalis jau netrukus pradės kilti iš pelenų – pasirašyta medinės dalies restauracijos darbų sutartis. Darbus administruoja valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“, rangovas – UAB „Pamario restauratorius“. Planuojama, kad pastato išorė bus atstatyta dar šiais metais, iki žiemos.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka

Kristaliniai priedai betonui statybą daro pigesne ir greitesne, o unikalus sprendimas leidžia kontroliuoti įtrūkimus

Kaip padaryti daugiau mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis? Tai nuolatinis statybų iššūkis, kylantis ne tik statybininkams. Už hidroizoliavimą (sandarinimą) atsakingi rangovai taip pat ieško ...
nuotrauka

Didelių pastatų vėsinimas 80 proc. mažesnėmis sąnaudomis

Tyrimai rodo, kad žmonės iki 90 proc. laiko praleidžia uždarose patalpose, tad nenuostabu, kad šviežio, vėsaus oro poreikis ir efektyvus technologijų bei gamtos resursų panaudojimas tampa vi...