2020 spalio 19 d. pirmadienis, 18:26
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2020-10-18 09:03
Prieš kelerius metus atkurta Palangos kurhauzo mūrinė dalis, dabar prie pabaigos artėja medinės dalies restauracijos darbai. Projektą įgyvendina Kultūros ministerijos biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC), prie jo inicijavimo prisidėjo ir Kultūros paveldo departamentas.
nuotrauka
2020-10-16 07:27
„Laikas tarp 2019 m. ir 2020 m. Statybininkų dienos mūsų įmonei primena vadinamuosius amerikietiškus kalnelius. Ir ne tik dėl pandemijos, kuri mus pasivijo net tolimojoje Pietų Afrikoje“, – sako Tomas Šidlauskas, įmonės „Alvora“ generalinis direktorius, neslėpdamas, kad tokių iššūkių, kokius patyrė ...
nuotrauka
2020-10-15 11:42
Bendrovė „Darnu Group“ šiandien, splaio 15 d., įsteigė „Darnių iniciatyvų paramos fondą“. Pirmiesiems fondo veiklos metams įmonė skyrė pusę milijono eurų.
nuotrauka
2020-10-15 10:15
Šeštadienis Palangoje iš pelenų prikelta medinė Kurhauzo dalis atvers duris visuomenei. Per pustrečių metų atgimė restauruota medinė Kurhauzo dalis. Mediniais raižiniais sujungta su dar 2013 m. restauruota mūrine dalimi, iš pelenų prikelta medinė pastato dalis Kurhauzui pagaliau grąžino pirminį jo v...
nuotrauka
2020-10-14 09:52
INREAL grupė pradėjo administracinio pastato rekonstrukciją Pavilnio regioniniame parke, A. Kojelavičiaus g. 1, šalia 2019 m. išplėtoto vaikų darželio (vaikų ugdymo centro). Po rekonstrukcijos naujose 1210 kv. m A+ energinės klasės patalpose įsikurs „Diemedžio“ mokykla 5–8 klasių moksleiviams. Proje...
nuotrauka
2020-10-13 15:25
Nemuno saloje duotas simbolinis startas įsibėgėjantiems statybų darbams. Kaune kyla Daugiafunkcis vandens sporto centras su aukščiausių standartų 50 metrų 10 takelių baseinu bei sporto, laisvalaikio ir pramogų zonomis. Išskirtinę miesto vietą prie „Žalgirio“ arenos papildysiantis kompleksas pretendu...
nuotrauka
2020-10-08 08:36
Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos, įgyvendindama projektą „Medininkų pasienio kontrolės punkto modernizavimas“, pradeda didžiausio Lietuvos–Baltarusijos automobilių kelių transporto pasienio kontrolės punkto modernizavimo darbus.
nuotrauka
2020-10-07 09:34
Neseniai atšventusi naujosios irklavimo bazės atidarymą, Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“ žengia paskutinius žingsnius pasaulinio lygio treniruočių komplekso link. Šią savaitę Lampėdžio ežere pradėti trasos gilinimo darbai. Juos užbaigus, sporto mokyklos atletai irkluos 2 km ilgio tiesiąja be jokių ...
nuotrauka
2020-10-07 08:39
Lentvaryje (Trakų r.) įkasta kapsulė, skelbianti Lentvario geležinkelio pervažos rekonstrukcijos ir tunelio automobiliams po geležinkeliu simbolinę statybos darbų pradžią. Šis eismo sąlygas ir saugą gerinantis projektas žymiai pagerins susisiekimo sąlygas Lentvario mieste, kurį geležinkelio linija d...
nuotrauka
2020-10-06 11:50
„Pastatyti kokybiškus, funkcionalius ir Lietuvos kariuomenės poreikius atitinkančius pastatus ten, kur jie turi būti pastatyti ir tada, kada jie turi būti pastatyti“, – taip svarbiausią naujojo krašto apsaugos sistemos padalinio – Infrastruktūros valdymo agentūros (IVA) prie Krašto apsaugos minister...
nuotrauka
2020-10-06 11:10
Išsikėlusi tikslą iki 2023 m. pb. išplėsti prekybos centrų tinklą iki 100-o visoje Lietuvoje, „Rimi Lietuva" iki šių metų pabaigos atvers dar 6 naujas parduotuves, o kitiems, 2021 metams, jau pasirašė visas nuomos ir pirkimo sutartis bei atidarys mažiausiai 12 naujų parduotuvių skirtinguose šalies m...
nuotrauka
2020-10-06 11:00
Įvertinus surinktų duomenų ir įrodymų visumą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje priimtas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl privačios nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausančio statinio, esančio Meilės alėjoje, Palangoje.
nuotrauka
2020-10-05 12:29
Pirmadienį į Vilniaus kogeneracinę jėgainę (VKJ) pradedamos vežti pirmosios komunalinės atliekos, kurios buvo atrūšiuotos sostinės mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose.
nuotrauka
2020-10-05 08:00
Naujajame SEB banko pastate (Konstitucijos pr. Vilniuje) įdiegta nemažai išmaniųjų naujovių. Atskirų sistemų diegimas kainavo vidutiniškai 30 proc. brangiau, negu esančios rinkoje. Statytojas SEB bankas pasirinko pastatą padaryti patogų ir komfortišką jame dirbantiems ir besilankantiems žmonėms.
nuotrauka
2020-10-02 07:34
Pirmaujančios metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „Montuotojas“ generaliniu direktoriumi nuo spalio 1 dienos paskirtas Martynas Pargaliauskas, pakeitęs laikinai šias pareigas ėjusį Arūną Raščių.
nuotrauka
2020-10-01 08:00
Ekskavatorinis krautuvas – bene populiariausia mašina, atliekant įvairius žemės kasimo, krovimo, pervežimo ir kitus darbus. Ši technika sėkmingai dirba statybose – pirmoji atvyksta, paskutinė išvyksta.
nuotrauka
2020-09-30 13:19
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ Klaipėdoje užbaigė laivų krovos akcinės bendrovės „Klaipėdos Smeltė" konteinerių terminalo rekonstrukcijos darbų III ir IV etapus. Užbaigus beveik 17 mln. eurų vertės svarbiausius teritorijos rekonstrukcijos darbų etapus konteinerių terminalo ...
nuotrauka
2020-09-30 13:12
Vis daugiau žmonių planuodami savo namus pagalvoja apie išmaniųjų technologijų galimybes. Dabar išmaniais gali būti ne tik privatūs namai, bet ir muziejai. Visuomeniniuose ir kultūros pastatuose šios technologijos puikiai tinka ir yra sumaniai pritaikomos.
nuotrauka
2020-09-30 09:16
Vienas iš civilizacijos rodiklių – rankų darbo keitimas mašinomis, mechanizmais. Ir ne tik. Pandemija rodo, kad mašinos yra nepakeičiamos mažinant užsikrėtimo koronavirusu grėsmes.
nuotrauka
2020-09-29 16:27
Nuo rugsėjo 22 d. išmanios infrastruktūros sprendimų kompanijai UAB „Fima“ pradeda vadovauti Jonas Jablonskis, iki šiol bendrovėje ėjęs Projektų departamento vadovo pareigas, o didžiausią profesinę patirtį yra sukaupęs pardavimų bei komercijos srityse.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka

Betono armavimas naudojant polipropileno fibrą – pigesnis ir ekologiškesnis pasirinkimas

Betonas yra viena energijai imliausių statybų sektoriuje naudojamų medžiagų. Taupant lėšas, laiką ir ieškant gamtai draugiškų sprendimų, betono darbams vis dažniau naudojama ne metalinė arma...
nuotrauka

Patalpų valymas po statybų – ar įveiksime patys?

Nors užbaigus statyti ar renovuoti pastatą, rodos, rangovų bendrovė jau gali atsipalaiduoti, tačiau iki pastato pridavimo akimirkos turi būti atliktas dar vienas svarbus įsipareigojimas – pa...