Kelių infrastruktūra

Susisiekimo ministras Marius Skuodis akcentuoja, kad vienos intensyviausių šalies magistralių „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos planuojama pradėti tiesti kitąmet ir baigti rekonstruoti iki 2024 metų pabaigos.

Ne tik liūtys, bet ir dideli karščiai padaro miestams nemažai žalos. Ypač kenčia keliai. Oro temperatūrai pakilus iki daugiau nei 30 laipsnių karščio, „plaukiantis“ bitumas bei provėžuota kelio danga – viena iš itin dažnų problemų.

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) pradeda tvarkyti valstybinės reikšmės krašto kelius, kurių kelio dangos plotis nesiekia 5 metrų. Pagal viešai paskelbtą „Krašto kelių, kurie neatitinka kelio kategorijos (kelio dangos plotis ≤ 5 m) prioritetinę eilę“, tokių „siaurukų...

Už projekto „Rail Baltica" vykdymą Lietuvoje atsakinga bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkursą, kuriuo bus perkamos vietinės reikšmės kelių ir nuovažų įrengimo bei melioracijos rekonstrukcijos paslaugos.

Seniausioje Kauno susisiekimo arterijoje – Vilniaus gatvėje – prasideda kapitalinis remontas. Liepos 12 dieną nuo Rotušės aikštės iki požeminės pėsčiųjų perėjos startuos pirmasis etapas – grindinio akmenų išėmimas ir požeminių komunikacijų tvarkymas stebint archeologams.

Jonavos rajono savivaldybėje, šalia Ruklos gyvenvietės, pradedama valstybinės reikšmės krašto kelyje Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys esančio viaduko per geležinkelį rekonstrukcija. Kartu bus įrengtas ir naujas pėstiems bei dviratininkas skirtas viadukas.

Grandiozinė Liepkalnio g. – Žirnių g. – Minsko pl. sankryžos rekonstrukcija pasiekė finišo tiesiąją. Jau savaitgalį, nuo gegužės 8-9 d. (priklauso nuo oro sąlygų) darbų vietoje bus pakeistas eismo organizavimas, po kurio eismas iš dalies bus leidžiamas naujuoju tuneliu ir viaduku.

Visuomenė kviečiama susipažinti ir teikti pasiūlymus parengtiems Via Baltica ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo projektams. Gyventojai bus supažindinami ir galės teikti siūlymus dėl kiekvieno iš keturių ruožų rekonstravimo projekto atskirai.

Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), išanalizavusi kelio statinių apžiūrų, stebėjimo ir bandymų rezultatus, atnaujino tiltų, viadukų, estakadų, tunelių, esančių valstybinės reikšmės keliuose, statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektų planavimo,...

Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė paskirstė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo rezervą – 19,3 mln. eurų. Ministerijai planuojant kitais metais taikyti naują KPPP finansavimo modelį, šiemet siekiama padėti savivaldybėms baigti pradėtus darbus, todėl daugiausia rezervo ...

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) paslaugų teikėjus kviečia dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo nuo 21,50 iki 39,20 km rekonstravimo.

Per 300 atstovų iš techninę priežiūrą atliekančių įmonių, kelių statybos ir projektavimo įmonių, su kuriomis VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) yra sudariusi sutartis, mokėsi, kaip naudotis elektroniniu statybos darbų žurnalu (ESDŽ).

Šiemet Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti numatoma skirti 531,6 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Tokią Susisiekimo ministerijos parengtą šios programos finansavimo sąmatą šiandien patvirtino Vyriausybė.

Valstybinės reikšmės keliuose nuovažas gali įrengti savivaldybės, gyventojai, juridiniai asmenys savo lėšomis, tačiau tam turi turėti kelio valdytojo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) leidimą (sutikimą). Nuovažas taip pat gali rengti ir kelio valdytojas.

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra dar nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybišk...

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) nuo 2020 m. lapkričio mėn. pasirašytų naujų rangos darbų sutarčių objektams pradeda taikyti elektroninį statybų darbų žurnalą (ESDŽ), kuris pakeis iki šiol pildytus popierinius statybos darbų žurnalus.

Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atidaryta magistralė Vilnius–Kaunas. Tuo metu tai buvo pirmoji tokio tipo magistralė Sovietų sąjungoje ir laikoma vienu moderniausių kelių. Magistralės statybos truko 5 metus. 1970 m. eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5 800...

Darnios miestų plėtros ir statybos bendrovė „YIT Lietuva“ imasi kelio remonto darbų pagrindiniame šalies magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Iš viso kelyje A1 bendrovė atliks penkių ruožų rekonstrukciją. Bendras remontuojamų kelio atkarpų ilgis sieks apie 30 km, o jų vertė – 10,7 mln. eu...

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) byloje dėl magistralinio kelio A1 Vilnius- Kaunas- Klaipėda atnaujinimui ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą ir jame nustatytą 64 600 Eur kompensacijos dydį jos savininkams.

Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai įpareigojo Susisiekimo ministeriją spręsti dėl priemonių nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti taikymo, kai neteisėtai buvo skirtas finansavimas valstybinės reikšmės kelio Šklėriai-Aluona remontui.