„Hidrauliniai bandymai patvirtino, kad įrengta GIPL dujotiekio dalis yra tinkamai sumontuota ir patikima naudoti, kai tik būsime pasirengę ją užpildyti dujomis. Ir toliau skiriame didelį dėmesį strateginės infrastruktūros įrengimo kokybei“, – pranešime cituojamas „Amber Grid“ technikos direktorius Andrius Dagys.

38 kilometrų atkarpos dujotiekio patvarumas išbandytas vamzdyne, nutiestame per Širvintų, Vilniaus ir Elektrėnų rajonus. Po hidraulinių bandymų į vamzdyną įleistas išmanusis vidinės diagnostikos įrenginys, patikrinęs dujotiekio geometriją, dujotiekio montavimo darbų kokybę.

Įrengiant tarptautinę GIPL dujų jungtį, „Amber Grid“ vykdo griežtą darbų kokybės ir naudojamos produkcijos priežiūrą. Siekiant patikrinti vamzdyno kokybę, visos suvirinimo siūlės šviečiamos specialiu rentgeno aparatu.

Nuo dujotiekio statybų pradžios, per devynis mėnesius įgyvendinta 45 proc. viso projekto statybos darbų. Iki 2020 m. pabaigos planuojama atlikti 60 proc. GIPL statybos darbų. Iki šiol jau nutiesta 109 kilometrai dujotiekio nuo Širvintų Iki Alytaus rajono. Dujotiekio ilgis Lietuvoje – 165 km.

Šiuo metu bendros rangovo ir „Amber Grid” pajėgos iš dujotiekio tiesimo darbų nukreiptos į čiaupų mazgų montavimą ir prijungimą prie esamos dujų perdavimo sistemos. Visus šiuos metus intensyviai vykę dujotiekio tiesimo darbai pasiekė Alytaus rajoną. Juos tęsti numatoma jau lapkritį, toliau klojant vamzdyną kitoje Alytaus rajono dalyje ir Lazdijų rajone, aktyviai judant link Lietuvos-Lenkijos sienos. Pasienyje, Lietuvos pusėje jau pradėta svarbaus GIPL elemento – dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stoties statyba.

Rugsėjo pradžioje, kaip skelbiama pranešime, buvo užbaigti GIPL dujotiekio tiesimo po abejomis didžiausiomis Lietuvos upėmis, Nerimi ir Nemunu darbai ir pradėtas naujas etapas – jau įrengtos vamzdyno dalies prijungimas prie veikiančios dujų perdavimo sistemos.

2021 m. pabaigoje pradėsiantis veikti GIPL dujotiekis sujungs Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Dujotiekis leis gauti dujas iš įvairių šaltinių, efektyviau panaudoti Lietuvos dujų perdavimo sistemą bei Klaipėdos SGD terminalą, o ateityje ir užtikrinti biometano bei vandenilio srautus regione. GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus.