Ambicingiausią uostamiesčio projektą įgyvendins „Kauno tiltai“
2020-06-04 15:36
Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė sutartį su rangovu, kuris rekonstruos išskirtinį uostamiesčiui objektą – pagrindinį įvažiavimą į Klaipėdą, vadinamąją Baltijos prospekto estakadą. Atvirą konkursą dėl Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstravimo darbų su darbo projekto parengimu laimėjo AB „Kauno tiltai“. Šios bendrovės pasiūlymą Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija pripažino ekonomiškai naudingiausiu.
„Šios sutarties pasirašymas – ypač svarbus įvykis, nes pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą projekto įgyvendinimas aktualus ne tik uostamiesčiui, bet ir visai Lietuvai, nes tai yra strategiškai svarbi jungtis su miestu ir uostu. Po ilgus metus trukusių klaidžiojimų, derinimų pagaliau paaiškėjo projekto starto diena. Tikiuosi, kad vasara neprailgs ir jau rudenį prasidės darbai, kurių visi laukiame. Belieka tikėtis, kad rangovas, kuris turi didžiulę patirtį įgyvendinant panašius objektus, darbus atliks kokybiškai ir numatytais terminais. Startavus projektui teks dar daug ir nuosekliai dirbti užsitikrinant nenutrūkstamą šio projekto darbų finansavimą“, - savivaldybės pranešime cituojamas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Meras sako besitikintis, „kad Seimo ir Vyriausybės kaita nesustabdys šio ypač svarbaus projekto ir amžiaus statyba nesitęs amžiais“.
Didelio statybų kompanijų susidomėjimo sulaukusiam konkursui, susipažinus su jo sąlygomis, buvo pateikti šeši pasiūlymai. AB „Kauno tiltai“ pasiūlyta kaina už darbus – beveik 30,5 mln. Eur (iš anksto skelbta preliminari projekto vertė 36 mln. Eur).
Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcija yra dešimtmečio projektas, iš kurio daug tikimasi.
„Po 10 metų trukusių įvairių svarstymų ir įvairiausių siūlymų, tarp kurių būta net ir tokių kontroversiškų, kaip antai, iškasti tunelį, pagaliau turime rezultatą, - cituojamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. - Šis, pagrindinis įvažiavimas į Klaipėdą, jau seniai kelia nemažai problemų. Dėl didelio intensyvumo eismo esamoje Baltijos pr., Šilutės pr. ir Vilniaus pl. žiedinėje sankryžoje gretimuose įvažiavimuose susidaro transporto spūstys, kurios ne tik gadina eismo dalyvių nuotaiką, bet ir didina miesto taršą, neigiamai veikia šios miesto dalies gyventojų kokybę. Šios sankryžos rekonstrukcija iš esmės pagerins esamą situaciją.“
Rekonstravimo darbai bus vykdomi pagal 2019 metais patvirtintą techninį projektą, kurio rengėjas UAB „Kelprojektas“. Sankryžos rekonstrukcijos darbai bus pradėti jau šį rudenį, tam yra numatytos lėšos. Iki to laiko rangovas turi parengti darbo projektą, tad bent artimiausius mėnesius su statyba susijusių nepatogumų vairuotojai neturėtų patirti. Apie planuojamus eismo apribojimus bus paskelbta atskirai. Numatyta darbų trukmė – 30 mėn.
Numatyta rekonstruoti Šilutės plento ruožą nuo Dubysos gatvės iki pietinio įvažiavimo į prekybos centro teritoriją. Baltijos prospekto ruožas bus rekonstruojamas nuo automobilių salono sklypo ribos iki žiedinės sankryžos, vėliau pereinantis estakada iki magistralinio kelio A1, prasidedančiu geležinkelio viaduku. Rekonstrukcijos metu bus uždarytas posūkis į Dubysos gatvę, žiedinė sankryža pertvarkoma į turbožiedą.
Vykstant rekonstrukcijos darbams, eismo žiedine sankryža uždaryti neketinama, tačiau iš trijų juostų gali būti leidžiama važiuoti tik viena. Statybos metu vairuotojams bus rekomenduojama aplenkti šį įvažiavimą į Klaipėdą, juolab kad iki žiedinės sankryžos darbų pradžios turėtų būti pabaigti kitų didesnių kelių mieste tvarkymo darbai, juose nebeturėtų būti eismo ribojimų.
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos rekonstrukcija yra dešimtmečio projektas, iš kurio daug tikimasi.
| www.julija.eu